Makiažo pagrindas su švinu

Švino baltalai naudoti dar senovės graikų ir romėnų. Ši nuodinga medžiaga naudota gaminant pypkes ir gėrimų indus. Tikėtina, kad būtent apsinuodijimas švinu buvo susijęs su žemais gimstamumo rodikliais. XVI a. moterys iš su actu sumaišyto švino gamindavosi baltalus. Kadangi tais laikais blyškus veidas būdavo itin vertinamas, moterys būdavo pasiryžusios daug kam, kad tik atrodytų tobulai.

Siekta švytinčio veido ir šiuo tikslu naudoti kiaušinių baltymai. Štai dar XX a. pradžioje pasitaikydavo mirčių tarp japonių ir kinių pagimdytų kūdikių, prarydavusių jų motinų kosmetiniais tikslais naudoto švino.

Švinas absorbuojamas per odą, o patyrus apsinuodijimą ima slinkti plaukai, netenkama svorio, pažeidžiamos smegenys, kiti organai, ištinka paralyžius ir pasireiškia daugybė kitokių simptomų. Naudojamas kaip makiažo pagrindas švinas spartina odos susiraukšlėjimą ir randų atsiradimą.

Šunvyšnės lašai

Atropa belladonna – tai itin nuodingas augalas, dar žinomas šunvyšnės pavadinimu. Šis augalas vartotas kaip haliucinogenas, vaistas ir nuodas. Dar jo būdavo dedama į akių lašus dėl žinomo vyzdžius plečiančio efekto. Šio augalo sudėtyje yra natūralios raumenis atpalaiduojančios medžiagos, kurią itin vertino Venecijos gyventojai. Belladonna pavadinimas – tai duoklė Renesanso epochoje gyvenusioms italėms, kurios šį augalą itin aktyviai naudojo.

Tuo metu platūs vyzdžiai laikyti patrauklumą didinančiu veiksniu, tačiau grožis turėdavo nemažą kainą. Belladonna neigiamai veikė širdies darbą ir regėjimą. Pernelyg įnikusios į savotišką grožio puoselėjimą moterys rizikuodavo apakti.

1933 m. užfiksuota 15 atvejų, kai priemonė blakstienoms ir antakiams dažyti tapo apakimo priežastimi. Tada buvo nustatyta, kad šioje priemonėje parafenilendiamino kiekis 30 kartų viršija rekomenduojamą normą.

Pėdų rišimas

Pėdų rišimas Kinijoje pradėtas praktikuoti dar X a. Moterų pėdos būdavo sulaužomos, o pirštai rišami nukreipiant juos į vidų. Iš pradžių pėdų rišimas būdavo aukšto socialinio statuso ženklu ir taikytas vien tik toms moterims, kurioms nereikėdavo dirbti. Dar surištos pėdos reikšdavo, kad potenciali žmona bus paklusni.

Ši skausminga negailestingai moterį žalojanti tradicija laikui bėgant tapo populiari ir tarp žemesnių sluoksnių atstovių. Nors 1911 m. galiausiai taip barbariškai elgtis buvo oficialiai uždrausta, vis tik atokiose kaimo vietovėse ši praktika taikyta ir vėlesniais metais.

Pėdų rišimo procesas būdavo pradedamas mergaitei sulaukus 5-6 metų. Mažesnė pėda reikšdavo didesnį rafinuotumą, o tai savo ruožtu didindavo moters šansus ištekėti. Idealia laikyta 7,5 cm pėda. Visų kitų moterų, kurių pėdos būdavo didesnės, santuokos sudarymo šansai būdavo kur kas mažesni. Ši tradicija taikyta net tūkstantmetį.

Korsetai

Korsetas – tai aprangos elementas, skirtas suveržti ir patobulinti liemenį. Moterys juos naudodavo tam, kad jų liemuo atrodytų lieknesnis. Deja, tokie metodai neišvengiamai pridarydavo žalos sveikatai. Dėl korseto daromo spaudimo vargindavo vidurių užkietėjimas, būdavo pažeidžiami vidaus organai. Kadangi kvėpavimas tapdavo labiau paviršutiniškas, moterys dažniau alpdavo, jas vargindavo galvos svaigimas.

Pėdų formos tobulinimas

Ši procedūra galėtų būti vadinama naujove, skirta ne itin dailioms pėdoms gražinti. Žadama galimybė mėgautis didesniu pasitikėjimu savimi avint basutes. Pėdai „apipjaustyti“ skirta operacija pastarąjį dešimtmetį darosi vis populiaresnė.

Vis tik specialistai įspėja, kad dažnai ši procedūra atliekama be jokios būtinybės, ir primena, kad bet kuri mediciniškai nepagrįsta procedūra kelia papildomą riziką. Svarbu suvokti, kad rizikuojama susidurti su infekcijomis, neigiama organizmo reakcija į anesteziją, netenkinančiais rezultatais, skausmu ir neplanuotų operacijų tikimybe ateityje.

Krūtų didinimas

Pirmieji krūtų implantai į moters organizmą įdėti 1962 m. Teksase. Mūsų dienomis krūtų didinimas tapęs antrąja pagal populiarumą chirurgine kūno tobulinimo procedūra visame pasaulyje. Daugiausiai šių operacijų atliekama JAV, Brazilijoje, Italijoje ir Kinijoje. Be įprastinių operacijų keliamų rizikų krūtų didinimas kelia ir kitų pavojų. Nors žmogaus organizme implantai gali likti kelis dešimtmečius, vis tik nepraėjus nė kelioms savaitėms po atliktos operacijos jie gali pratrūkti, o tada prireiks dar vienos nepigios operacijos situacijai pataisyti.

Moterims, kurioms buvo atlikta krūtų didinimo operacija implantais, gali pasireikšti krūtų audinio atrofija, nemalonūs krūtų jautrumo pokyčiai ir skausmai. Asimetrija, nenumatytos deformacijos ar tiesiog iš esmės netenkinantys operacijos rezultatai – ne taip jau ir retai pasitaikantys nusiskundimai po atliktos krūtų didinimo operacijos. Be to, krūtų implantai kartais siejami netgi ir su vėžio atsiradimo rizika.