Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, jog priklausomybės nuo stiprių alkoholinių gėrimų nėra. Kaip nėra ir priklausomybės nuo silpnų gėrimų, pvz., alaus. Tiesiog yra priklausomybė nuo psichoaktyvios medžiagos - alkoholio. Priklausomybės skirstymas pagal gėrimų rūšis dažniausiai yra susijęs su žmonių nuomonėmis, kad vieni gėrimai yra pavojingesni, o kiti mažiau. Jei kalbama apie priklausomybę, tai būtina kalbėti apie potraukį alkoholiui ir jo poveikį priklausomam asmeniui.
Susidūrę su nekontroliuojamo girtavimo problema, neretai žmonės pirmiausia ieško nereceptinių vaistų, nes vengia kreiptis į specialistus. Vengimas kreiptis profesionalios pagalbos būna susijęs su pagalbos neigimu, perdėtu pasitikėjimu savimi, įtakos tam turi ir vyraujantys stereotipai visuomenėje. Vienas populiariausių: „tu - protingas žmogus, susiimk ir tvarkykis pats“. Tačiau didžiausią įtaką pagalbos vengimui turi gėda ir baimė, kad niekas nesužinotų apie girtavimą. Beje, reikia pažymėti, kad dažniausiai vaistų ieško ne pats priklausomas asmuo, o jo artimieji, kurie nori bet kokiu būdu sustabdyti šeimos nario alkoholio vartojimą.
Kalbant apie formalų medikamentinį priklausomybių gydymą, reikia pažymėti, kad vartojmai vaistai yra derinami su psichosocialine pagalba arba kaip papildoma priemonė terapinėse programose. Tai reikštų, kad dėl bet kokių vaistų vartojimo būtina pasitarti su specialistu, t.y. gydytoju psichiatru.
Dažnu atveju, kai pagaliau pasiryžtama kreiptis pagalbos į profesionalus, priklausomi žmonės jau būna išbandę ne vieną „gydymo“ metodą. Alkoholikus „gydo“ būrėjai, užkalbėtojai, žiniuoniai siūlo vos ne stebuklingas žoleles, kurios pašalins norą gerti, potraukį alkoholiui bandoma mažinti įtaiga ir gąsdinimu, kad jei gers, numirs, ar kitais, įrodytais bei tyrimais nepagrįstais metodais. Be abejo, yra žmonių, kuriems placebo principu paremta pagalba yra veiksminga, o šių metodų patikimumas remiasi būtent tais sėkmingais pavyzdžiais. O kiek nesėkmingų? Apie tai kalbėti vengiama.
Potraukio mažinimas be jokių vaistų
Kalbant apie priklausomybę nuo alkoholio, tikslingiau būtų ieškoti ne priemonių mažinti norą gerti, bet priemonių, kaip nesukelti arba nestiprinti potraukio alkoholiui.
Pavyzdžiui, žmogus lankosi vietose, kur vartojamas alkoholis, perka alkoholinius gėrimus, vaišina kitus, o po to pastebi, kad kyla noras išgerti. Viena iš sveikimo nuo priklausomybės rekomendacijų – kol nėra blaivios gyvensenos patirties, kurį laiką būtina laikytis atokiau nuo alkoholio. Taip pat rekomenduojama keisti įpročius bei pomėgius ir gerinti gyvenimo kokybę, kad blaivybė teiktų pasitenkinimą.
Nustojus gerti būtina peržiūrėti ir pakeisti savo mitybos racioną, nes yra produktų, kurie tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu. Pvz., žmogus, kurio mėgstamas gėrimas buvo degtinė, nusprendė nebegerti, tačiau pietums į darbą įsidėjo juodos duonos, rūkytų lašinių, raugintų agurkų ir svogūnų. Vien pamačius tokią „užkandą“, priklausomam žmogui sukyla noras išgerti. Arba nusprendęs mesti gėręs alaus mėgėjas ir toliau valgo rūkytą ar vytintą žuvį, o po to ieško vaistų, kurie sumažintų potraukį alui. Pažvelgęs į savo įprastą meniu, kiekvienas priklausomas nuo alkoholio žmogus atras produktų, kurių reikėtų (bent laikinai) atsisakyti.
Tačiau didžiausią poveikį norui svaigintis turi ne aplinkiniai, o vidiniai faktoriai. Pyktis, nuovargis, liūdesys, vienišumas, alkis, troškulys ar nusivylimas. Stebint priklausomų žmonių elgseną, galima pamatyti, kad įvykus nesėkmei ar stresui, dažnu atveju griebiamasi taurelės ar bokalo. Reikalas tas, kad alkoholikai, kaip nebrandžios asmenybės, bėga nuo gyvenimo sunkumų, užuot juos įveikę. Ką daryti? Jei nemokama valdyti streso ir jausmų - kreiptis pagalbos, o ne slėptis butelyje.
Kalbant apie jauseną, tam tikrais atvejais gali padėti kai kurios pagalbinės priemonės, pvz., stipriai supykęs ir užsinorėjęs gerti, potraukio alkoholiui valdyti žmogus negali, tačiau gali tvarkytis su jausena, t.y. gali pabandyti nusiraminti. Nurimus pykčiui sumažėja arba visai atsitraukia noras išgerti. Tam tinka įvairios meditacinės ar relaksacinės metodikos, galima prisėsti ir išgerti puodelį raminančiai veikiančios žolelių arbatos.
Beje, vienas iš paprasčiausių patarimų sveikstantiems alkoholikams – užsinorėjus išgerti reikia pavalgyti maisto, kuris neturi tiesioginių sąsajų su alkoholiu, atsigerti gaivaus gėrimo arba paskanauti saldumynų.
Kita vertus, ypač stipriai norą išgerti žadina malonūs išgyvenimai, susiję su euforine būsena. Pvz., žmogus gavo gerą darbą, palikimą, premiją, laimėjo automobilį ar sutiko gyvenimo meilę. Yra toks posakis, apibūdinantis euforijos poveikį alkoholikams: „Iki pilnos laimės trūksta išgerti“. Čia vėl susiduriama su savikontrolės praradimu, kai žmogų užvaldo stiprios emocijos. Tokiu momentu sustiprėja noras išgerti, priklausomas asmuo yra nesavikritiškas ir tiesiog neįžvelgia alkoholio pavartojimo grėsmės, t.y. jam atrodo, kad jis gali išgerti saikingai ir neužgers.
Išmokti atpažinti jausmus ir atsakingai tvarkytis su išgyvenimais padeda priklausomybių specialistai, įvairios terapinės programos. Ypač efektyviai padeda anoniminių alkoholikų draugijos susirinkimų lankymas, kur žmonės dalinasi asmenine blaivaus gyvenimo patirtimi. Kai kuriais atvejais, ypač kai girtavimas trunka daug metų, kai alkoholis tampa kasdieniu įpročiu ir asmuo nebegali valdyti potraukio apsisvaiginti, būtina ilgalaikė psichosocialinė pagalba priklausomybių bendruomenėje.
