Ji mokėjo 12 kalbų ir apvažiavo pusę pasaulio, tarp jos draugų buvo ir Holivudo garsenybių, ir indų filosofų. Amerikiečių spauda vadino ją pirmąja jogos ledi. Indra Devi gyveno 103 metus.
Jevgenija Labunskaja-Peterson gimė 1899 m. Rygoje švedo ir Rusijoje garsios operetės dainininkės šeimoje. Pilietinio karo metu Jevgenija su šeima emigravo į Vokietiją, susidomėjo Indijos kultūra, o paskui išvyko į Indiją, ten susipažino su garsiu guru Šri Krišnamačiari ir pradėjo mokytis jogos.
Ji tapo pirma europiete, kurią jogos mokė pats indas. Po vyro mirties Indra Devi išvyko į JAV, 1947 m. atidarė jogos studiją Kalifornijoje, kuri tapo labai populiari tarp Holivudo žvaigždžių.
Jos mokinėmis buvo Marilyn Monroe, Greta Garbo, Rita Hayworth, Gloria Swanson ir kitos praėjusio amžiaus penkto dešimtmečio Holivudo aktorės. Indros Devi knygos tapo labai populiarios JAV.
Savo knygoje „Joga jums“ Indra Devi aprašo mitybos principus, kurių pati laikėsi ir rekomendavo savo mokiniams.
Indra Devi apie savo mitybą
„Mūsų namuose, virtuvės lentynose niekada nepamatysite nieko konservuoto, išbalinto, rafinuoto ar kaip nors perdirbto. Miltai iš nevalytų grūdų miltų atstoja baltuosius miltus, rudieji ryžiai – baltuosius, šlifuotus ryžius, medus – baltąjį cukrų, net nerafinuoto cukraus prie stalo ar virtuvėje stengiamės nevartoti.
Kakavos ir šokolado taip pat nėra. Asmeniškai aš abejinga desertams. Įprastai geriu kavos gėrimus (cikorijų) su nevirtintu ožkos pienu ir sojos pienu, geriu įvairių žolelių arbatas, šviežias vaisių ir daržovių sultis, daug šviežio vandens su citrina ir be jos.
Citriną naudojame vietoje acto. Valgome visas sezonines daržoves su šviežiomis ir džiovintomis žolelėmis, svogūnu ir česnaku.
Pati mačiau praktiškai neįtikėtinų transformacijų ir išgijimų žmonių, kurie pradėjo daryti jogą ir pakeitė savo mitybos racioną. Aš irgi iš tokių.“
30 Indros Devi mitybos taisyklių
„Kiekvienas žmogus turės naudos iš subalansuotos, išmintingos mitybos, juk netinkama mityba lėtai, bet nuolat kenkia visų žmonių sveikatai.
Taigi jei norite susigrąžinti ar išsaugoti gerą sveikatą, atkreipkite dėmesį į taisykles, kuriomis vadovaujuosi kasdieniame gyvenime.“
1. Niekada negerti vandens su ledukais, ypač valgant, nes tai trikdo natūralų skrandžio sulčių cirkuliavimą, apsunkina virškinimą. Įprotis gerti vandenį su ledukais – amerikiečių nuodėmė prieš sveiką virškinimą.
2. Išgerti šviežio, švaraus kambario temperatūros vandens ryte tuščiu skrandžiu ir vakare prieš miegą. Galima įdėti truputį medaus.
3. Karštas vanduo arba žolelių arbata su citrina ar medumi karštą vasaros dieną puikiai atgaivina ir atvėsina.
4. Išgerti nuo 5 iki 8 vandens stiklinių per dieną. Vanduo, kaip ir oras, mums gyvybiškai būtinas. Aštuonios dešimtosios mūsų fizinio kūno sudaryta iš vandens. Per dieną iš mūsų organizmo pasišalina apie 2,5 l vandens. Vandens deficitas dažnai tampa vidurių užkietėjimo ir storosios žarnos užsiteršimo, kepenų, inkstų disfunkcijos priežastimi.
5. Gerti vandenį mažais gurkšneliais, o ne vienu ypu.
6. Kad atgaivintumėte vandens virinimo metu prarastus elementus, reikia kelis kartus perpilti vandenį iš vieno indo į kitą. Toks vanduo žvalina ir stimuliuoja, ko nedaro negyvas, be gyvybės vanduo.
7. Naudingiau valgyti vaisius, nei gerti vaisių sultis.
8. Spausdami sultis iš morkų, ridikėlių, burokėlių ir pan., įdėkite šiek tiek žalių lapų.
9. Nepatartina vartoti alkoholį, kavą, arbatą, kakavą ir šokoladą, nes kofeinas ir teobrominas yra dopingas (stimuliuoja).
10. Pienas – maistas, ne skystis. Jį reikia gerti mažais gurkšneliais, antraip gali sudirgti skrandis.
11. Mūsų kūną maitina ne tas maistas, kurį suvalgome, o tik tas, kurį organizmas gali įsisavinti.
12. Kruopščiai rinkitės tinkantį maistą. Dėkite ne mažiau pastangų, nei renkantis suknelę, skrybėlę ar kaklaraištį. Iš pradžių reikia paeksperimentuoti – paragauti įvairaus maisto, išbandyti įvairius derinius, kad susidarytumėte jūsų organizmui labiausiai tinkantį racioną.
13. Venkite negyvų produktų: konservų, valytų ryžių, baltųjų miltų, rafinuoto cukraus. Vartokite nevalytus ryžius, miltus iš nevalytų grūdų, rudąjį cukrų arba medų. Kuo mažiau saldumynų, kepinių ir acto.
14. Kruopščiai sukramtykite maistą, ypač krakmolingą, kad jį užtekėtinai sudrėkintų seilės. Antraip krakmolas nesudrėkintas seilių nevirs gliukoze, todėl skrandyje bus virškinamas kelias valandas.
15. Paskrudinta ar džiovinta duona sveikiausia. Tik nevalgykite duonos, užgerdami skysčiu. Tegu dantys pasidarbuoja. Iš pradžių išgerkite skystį, o paskui valgykite duoną. Tada seilės perdirbs krakmolą į gliukozę.
16. Vienu metu nevalgykite daugiau nei vienos krakmolo porcijos. Pavyzdžiui, jei suvalgėte ryžių porciją, nevalgykite duonos, makaronų, bulvių, pudingo ir t. t.
17. Jei vargina stipri peristaltika, rekomenduojama vienu metu nevartoti krakmolo ir baltymų, ypač su žaliais produktais, kai pantai, žirneliai, kopūstai, žiediniai kopūstai, kiaušiniai, ropės ir t. t.
18. Neišpilkite vandens, kuriame virėte daržoves. Jį galima gerti arba panaudoti sriubai, padažui. Bulvių nuoviras irgi labai vertingas.
19. Neišmeskite morkų, ridikėlių, burokėlių pastarnokų lapų, suriškite juos į pundelį ir įdėkite į sriubą (burokėlių lapus iš pradžių nuplikykite verdančiu vandeniu). Kai sriuba išvirs, pundelį išimkite.
20. Daržoves reikia virti nedideliame kiekyje vandens, ant mažo kaitrumo viryklės, dar geriau – visai be vandens, garuose.
21. Nevalgykite kepto, riebaus maisto, nes jis virškinamas dar lėčiau nei riebalai. Riebalai suvirškinami paskutiniai, angliavandeniai pirmiausia, po jų – baltymai.
22. Visi gyvūniniai riebalai – lašiniai, margarinas, kiaušiniai, sviestas ir pieno produktai didina kraujyje cholesterolio lygį ir gali būti priskirti prie mūsų organizmui nereikalingų riebalų.
23. Daugiausia cholesterolio yra smegenyse, kiaušinių tryniuose ir kepenyse, mažiausia – piene, varškėje ir žuvyje.
24. Visas maistas, kuriame daug gyvulinių riebalų, pavojingas. Didelis procentas riebalų ir mažas procentas baltymų trukdo fermentų veiklą.
25. atsiminkite, kad svarbu ne tik tai, kiek kalorijų ir riebalų suvartojate, bet ir kokia riebalų sudėtis. Pavyzdžiui, kiaulienoje nėra nieko, išskyrus kalorijas – nei vitaminų, nei mineralinių druskų.
26. Šildydami maistą, kuriame yra bet kokių riebalų (taip pat ir augalinių) kelis kartus, kas kartą darome jį vis mažiau tinkamą valgyti. Tas pats pasakytina apie kelis kartus keptuvėje kaitinamus riebalus.
27. Tiesa, svarbiausia taisyklė nesusijusi nei su maisto kiekiu, nei su jo gaminimo būdu. Svarbiausia – jūsų santykis į tą maistą.
28. Pasisotinimo procesas turi būti lėtas, labai svarbu, kad jis teiktų malonumo, vyktų malonioje draugijoje, jaukioje aplinkoje.
29. Streso, sudirgimo būsenoje, prastai nusiteikus praryjamas maistas sukelia toksinių pokyčių organizme. Todėl esant tokios būsenos geriau nesėsti prie stalo, kol nepagerės nuotaika.
30. Pasistenkite vengti nemalonių pokalbių, kai valgote. Gražiai paserviruotas stalas daro valgymą dar malonesnį, kaip ir šypsena, linksmas pokalbis, graži gėlė ar paveikslas. Laiminkite savo maistą, tegu jis teikia jums džiaugsmo. Niekada nepraneškite nemalonių žinių prie stalo ar prieš valgant. Tai gali pakenkti visam organizmui.“
Viename interviu, būdama 93 metų Indra Devi štai ką papasakojo apie savo mitybą:
„Jau daug metų esu vegetarė, valgau vieną, kartais du kartus per dieną Atsibudusi išgeriu 200 ml vandens su citrina, kuris prastovėjo per naktį.
Pusryčiams išgeriu puodelį sojos pieno arba grūdų kavos. Suvalgau truputį migdolų ar razinų. Greipfrutą ar apelsiną su valgau su baltąja dalimi ir dalimi odelės.
Geriu daug vandens, valgau šviežius sezoninius vaisius, geriu daržovių sulčių. Prieš miegą išgeriu stiklinę vandens.
Kartais pietums valgau daržovių sriubą ar kokią nors virtą arba žalią daržovę, ar porciją kurio nors iš šių patiekalų: rudųjų, nevalytų ryžių, sojos varškės, su lupenomis keptų bulvių su aliejumi ar su sojos padažu.
Kartais tai gali būti grūdų kava su medumi, pomidoras su sūriu ar kiaušinio tryniu, jogurtas su medumi ir kviečių daigais.“
