Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriaus vadovas gydytojas oftalmologas dr. Arvydas Gelžinis:
Daugiausia – trumparegių
Maždaug 20–30 procentų vaikų Lietuvoje serga trumparegyste. Regėjimą koreguoti jiems prireikia akiniais arba kontaktiniais lęšiais. Tačiau tikslios statistikos, kiek šalies mastu yra paplitę vaikų regėjimo sutrikimai, neturime.
Trumparegystė paprastai susiformuoja 7–9 metų amžiaus vaikams, vėliau progresuoja nuo pusės iki dioprijos per metus greičiu iki 16–18 metų amžiaus. Kuo anksčiau sutrikimas atsiranda, tuo didesnio laipsnio trumparegystė formuojasi. Šio proceso kol kas yra neįmanoma sustabdyti. Yra taikomi eksperimentiniai gydymo būdai, tačiau juos siūlome tik išskirtiniais atvejais, kai matome, kad liga labai stipriai progresuoja.
Trumparegystė – didžiulė problema pasaulyje. Jei ji pasiekia itin aukštą laipsnį, gali tapti invalidizuojančia liga. Trumparegystė siejama su regėjimą negrįžtamai pabloginti galinčiomis akių ligomis: tinklainės degeneracija, tinklainės atšoka; didėja ir glaukomos atsiradimo rizika.
Nebūtinai kaltos technologijos
Dar nėra išsiaiškinta, kokios priežastys sukelia trumparegystę. Manoma, kad tam įtakos turi genetinis polinkis. Taip pat ligos formavimąsi skatina tam tikri išoriniai veiksniai. Tačiau konkrečiai jie vėlgi nėra žinomi. Trumparegystė siejama su mokymusi ir per trumpu buvimu gryname ore šviesiu paros metu.
Tyrimai parodė, jog kuo ilgiau vaikai praleidžia laiko žiūrėdami iš arti, pavyzdžiui, mokydamiesi, tuo labiau didėja rizika trumparegystei susiformuoti. Taip pat nustatyta, jog ligos rizika mažėja, jei vaikai kelias valandas išbūna lauke šviesiu paros metu. Tačiau dar nėra išsiaiškinta, kas išties lemia regėjimo prastėjimą – pats mokymasis ar buvimas patalpoje.
Šis klausimas išlieka atviras ir kalbant apie kompiuterio, televizoriaus, išmaniųjų įrenginių poveikį. Nėra įrodymų, kad jie tiesiogiai veiktų regėjimą. Tačiau neigiamą įtaką įžvelgsime, jei naudojimąsi tokiais prietaisais siesime su darbu žiūrint iš arti arba ilgesniu buvimu patalpoje.
Veikia kompiuterių skleidžiama šviesa?
Kita vertus, pastaruoju metu pradedama kalbėti apie mėlynąją šviesos, kurią skleidžia kompiuteriai ir mobilieji telefonai, spektro dalį ir jos galimą žalingą poveikį akims. Neatsitiktinai atsirado ir specialūs darbui su kompiuteriu skirti akiniai, kurių filtrai padeda pašalinti neigiamą poveikį.
Tačiau šioje srityje dar vyksta tyrimai ir šis aspektas kalbant apie įtaką trumparegystei dar yra diskutuotinas dalykas. Vis dėlto yra nustatyta, kad mėlyna šviesa tikrai turi įtakos amžinei geltonosios dėmės degeneracijai atsirasti.
Patys nejaučia pablogėjimo
Vaikai paprastai susirgimo pradžioje nesiskundžia dėl pablogėjusio regėjimo. Jie tiesiog to nejaučia, nes jų veikla dažniausiai apsiriboja užsiėmimais, žaidimais žiūrint iš arti. Kas galėtų leisti tėvams pastebėti, kad jų vaikas pradėjo ne taip gerai matyti? Pavyzdžiui, jei vaikas pradėjo eiti arčiau televizoriaus, prisimerkia žiūrėdamas į tolį, nebepastebi, neatpažįsta tėvų iš tolo.
Tačiau iš pradžių ilgą laiką vaiko vizualinis elgesys gali išlikti normalus ir tėvams sunku pastebėti elgesio pokyčius. Todėl labai svarbu atlikti profilaktinius patikrinimus. Jie yra privalomi 2–3 ir 6–7 metų amžiaus vaikams. Vienerių metų mažylis turėtų būti patikrintas, jei yra papildomi rizikos veiksniai.
Pagrindinė trumparegystės prevencija yra 2–3 val. išbūti lauke šviesiu paros metu.
Jei vargina tam tikri funkciniai sutrikimai – akių nuovargis, trumpalaikiai vaizdo pasiliejimai, akis atpalaiduoti ir sustiprinti galima taikant specialių pratimų metodikas. Tačiau jie tikrai nebūtinai apsaugos nuo trumparegystės atsiradimo arba bus veiksmingi jau ja sergant.
Be to, jei jau sergama trumparegyste, labai svarbi yra tiksli regėjimo korekcija. Jei anksčiau buvo galvojama, kad nekoreguojant trumparegystės ji progresuos lėčiau, dabartiniai tyrimai rodo, jog atvirkščiai – paliekant blogą matymą trumparegystė gali progresuoti netgi greičiau.
Tarp kitko
Dar viena vaikų regos sutrikimų grupė – įgimtos, invalidizuojančios, stipriai pabloginančios regėjimą ligos. Tai – įgimta katarakta, glaukoma, įgimtos tinklainės distrofijos. Tokių atvejų skaičius išlieka stabilus, netgi stebima mažėjimo tendencija, nes vaikų šalyje apskritai mažėja.
Verta žinoti
Teigiama, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį vaikų regėjimo sutrikimų išaugo daugiau nei dvigubai.
Daugelyje Europos šalių didėja sergamumas trumparegyste, siekia 30–40 proc. gyventojų. Azijos šalyse tarp studijuojančių jaunų žmonių beveik 80–90 proc. yra trumparegiai.
