Mes žinome, kad tai blogai, bet tiesiog negalime atsispirti saldumynams. Mokslas įrodė, kad tai priklauso ne vien nuo savikontrolės. Pasirodo, cukrus sukelia tokią pačią priklausomybę kaip stiprūs kvaišalai. Galbūt mes visi esame priklausomi nuo cukraus?

Niekas savo noru nevalgytų nuodų, tiesa? Na, gal retkarčiais ir suvalgome vieną kitą nelabai sveiką užkandį, arba švenčių proga suvalgome didelės maistinės vertės neturintį patiekalą. Bet valgyti tikrus nuodus? Niekada. Taip mes manome.

„Didelės cukraus dozės veikia kaip nuodai, o šiais laikais mūsų visų valgiaraštyje cukraus kiekis viršija visas leistinas normas“, – sako gyd. neuroendokrinologas iš Kalifornijos universiteto San Francisko medicinos mokyklos Robertas Lustigas.

Statistinis amerikietis šiais laikais per parą su maistu suvartoja apie 22 kubelius cukraus. Tai reiškia, kad statistinė moteris kasmet vien nuo cukraus priauga apie 30 kg.

Ir Amerikos širdies ligų asociacija, ir Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paskelbė gaires, kurios ragina moteris per dieną suvartoti ne mažiau šešių arbatinių šaukštelių (tai yra, šešių kubelių) cukraus.

„Cukraus vartojimas dabar virto epidemija, – sako Markas Hymanas, parašęs knygą apie cukraus atsisakymą „The Blood Sugar Solution 10-Day Detox Diet“. – Ilgalaikės pasekmės bus sukrečiančios“.

Deja, didžiausia problema nėra dantų ėduonis. Didžiuliais kiekiais valgomas cukrus sutrikdo visą organizmo veiklą. Ilgainiui gali išsivystyti diabetas ir nutukimas, taip pat Alzheimerio liga ir krūties, kiaušidžių ir storosios žarnos vėžys. Viename naujausiame tyrime teigiama, kad normalaus svorio žmonėms, kurie vartoja daug cukraus, gresia dvigubai didesnė rizika mirti nuo širdies ligų. Kito tyrimo išvadose nurodoma, kad cukraus perteklius yra pagrindinė priežastis, kodėl alkoholiu nepiktnaudžiaujantys žmonės suserga suriebėjusių kepenų liga, kuri savo ruožtu gali išprovokuoti kepenų nepakankamumą.

Pasak M. Hymano, tai paradoksalu: mes sergame nuo cukraus, bet suvalgome jo vis daugiau. Kodėl? Nes mes tapome stipriai nuo jo priklausomi. Tyrimai parodo, kad itin saldūs produktai skatina tokią pat priklausomybę, kaip patys stipriausi kvaišalai.

Cukraus karštinė

Mūsų protėviai, ko gero, suvartodavo apie 20 arbatinių šaukštelių cukraus... per metus, – sako M. Hymanas. Organizmas pats gamindavo gliukozę – sudedamąja cukraus medžiagą, kuri yra ląstelių gyvybinė energija – skaidydamas sveikuosius riebalus, baltymus ir sudėtingus angliavandenius, sako R. Lustigas. Saldus skonis tais laikais buvo šventė ir kūnui, ir sielai, nes tai būdavo maistingos uogos ir vaisiai, sako psichologijos docentė iš Mičigano universiteto Ashley Gearhardt.

Tyrimai parodo, kad saldus skonis smegenims iki šiol yra šventė, jos visiškai nuo jo išprotėja. Dabartiniai žmonės piktnaudžiauja pridėtiniu cukrumi, ir jų smegenų srityje, atsakingoje už malonumą, išsiskiria labai daug dopamino – gerą savijautą užtikrinančio junginio.

Nuolat stimuliuojant šį centrą jo jautrumas gali sumažėti, jis išskiria vis mažiau ir mažiau dopamino, tad mums reikės vis daugiau cukraus, kad jaustume panašų pasitenkinimą, sako docentė Nicole Avena, parašiusi knygą apie cukraus žalą „Why Diets Fail: Because You're Addicted to Sugar“.

Pasak jos, įsijungia panašus mechanizmas, kaip nuo narkotikų priklausomo žmogaus organizme.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kas saldūs sausainiai gali sukelti tokią pačią priklausomybę kaip kokainas ir morfijus.

Kai mokslininkai ištyrė smegenis tų asmenų, kurie ką tik suvalgė labai saldų gardėsį, kiekvieno jų sutelktinis branduolys (lot. nucleus accumbens) – smegenų sritis, kuri įsijungia susileidus heroino ar užsirūkius žolės – ėmė žaižaruoti tarsi fejerverkas. O tų tyrimo dalyvių, kurie suvalgė nesaldų patiekalą, minėtoje smegenų dalyje jokio aktyvumo nepastebėta.

Ir tai dar ne viskas: N. Avenos tyrimas parodo, kad kai kurie žmonės, kai atsisako cukraus, patiria tuos pačius abstinencijos simptomus, kaip atsisakiusieji narkotikų.

„Cukraus atsisakę žmonės patiria smegenų veiklos pokyčius, kurie pasireiškia kaip letargija, nerimas ir dirglumas, – sako ji. – Tai pat dėl šių pokyčių žmogus ima jausti stiprų cukraus poreikį.“

Mūsų skonio receptoriai taip pat tampa savotiškai priklausomi nuo cukraus: naujas tyrimas parodė, kad kuo didesnis žmogaus svoris – o kuo daugiau cukraus suvalgome, tuo didesnė tikimybė, kad svoris bus didesnis – tuo ilgainiui nejautresni tampa skonio receptoriai. Tai reiškia, kad tam, kad patirtume tokius pačius pojūčius, reikės valgyti dar daugiau cukraus.

Kitaip tariant, milijonai žmonių dabar yra priklausomi nuo medžiagos, kuri yra labai pavojinga, bet visuotinai paplitusi, sako M. Hymanas. „Tai, kas mus išgelbėjo, kai buvome medžiotojai-rinkėjai – išgyvenimo mechanizmas, kai jausdavome malonumą nuo saldaus skonio – dabar mus žudo.“

Kaip priprantama

Tai, ar tapsime labai priklausomi nuo cukraus, ar ne, priklauso nuo dozavimo ir genetikos.

„Priklausomybė nuo cukraus yra tarsi priklausomybė nuo lošimo, – aiškina „Prevention“ redakcijos direktorė Anne Alexander, parašiusi knygą apie cukraus balansą „The Sugar Smart Diet“. – Vieni žmonės užsuka į kazino, sulošia porą kartų ir išeina. O kiti lošia tiek, kad tenka užstatyti savo namą.“

Dauguma žmonių yra kažkur per vidurį tarp šių kraštutinumų, sako M. Hymanas.

Jei norite pasitikrinti, ar jūsų priklausomybė cukrui labai stipri, ar ne, galite atlikti eksperimentą. Vieną savaitę laikykitės rekomenduojamos normos: vartokite ne daugiau nei šešis arbatinius šaukštelius pridėtinio cukraus per dieną. Jei jausite labai stiprų saldumynų poreikį arba jei pajusite į abstinenciją ar kt. panašius požymius – galvos skausmą, negebėjimą susikoncentruoti ar liūdesį – greičiausiai, jūs esate priklausomi nuo saldumynų. O jei jaučiatės gerai, jūsų organizmas ko gero nėra priklausomas nuo cukraus, tačiau tai nereiškia, kad galite vartoti jo daugiau. Atminkite, kad per didelis cukraus kiekis bet kokiu atveju kenkia sveikatai.

Paslėptas cukrus

„Dauguma žmonių vartoja per daug cukraus, bet šito nė nenutuokia“, – sako docentė Nicole Avena.

Taip yra todėl, kad į vadinamuosius „sveikus“ produktus pridedama paslėpto cukraus. JAV Federalinė maisto ir vaistų kontrolės administracija pasiūlė įvesti reikalavimą gamintojams atskirai nurodyti natūralų ir pridėtinį cukrų. Iki šiol buvo nurodomas tik bendras cukraus kiekis gramais.

Tam, kad neviršytumėte rekomenduojamos normos (6 arb. šaukšteliai arba 24 g per dieną), pateikiame informaciją apie keliuose dažniausiai vartojamuose produktuose esantį cukraus kiekį.

Barbekiu padažas: 3,75 arb. šaukštelio (15 gramų) 2 valgomuosiuose šaukštuose
Kečupas: 2,25 arb. šaukštelio (9 gramai) 2 valgomuosiuose šaukštuose
Vaisių skonio jogurtas: 7,75 arb. šaukštelio (31 gramas) 200 ml
Makaronų padažas: 3 arb. šaukšteliai (12 gramų) 1/2 puodelio
Pusryčių batonėlis: 6,25 arb. šaukštelio (25 gramai) viename batonėlyje

Išsirinkite nuodus

Bet koks pridėtinis cukrus, kad ir kokia būtų jo kilmė, yra cukrus, organizmą jis veikia vienodai. Pateikiame labiausiai paplitusių pridėtinio cukraus rūšių sąrašą.

Daug fruktozės turintis kukurūzų sirupas (High-Fructose Corn Syrup, HFCS)

HFCS sirupas išgaunamas iš kukurūzų krakmolo ir ko gero yra pats pavojingiausias iš visų cukraus rūšių. Daugumoje jo rūšių yra gyvsidabrio, kuris naudojamas cheminio apdorojimo metu. Kitas pavojus slypi tame, kad jame labai daug dirbtinės fruktozės, jau nekalbant apie tai, kad jis gali būti iki 75 kartų saldesnis už cukrų.

Nekokios naujienos ir agavų sirupo mėgėjams. Pasirodo, apdorotame agavų nektare gali būti iki 85 proc. fruktozės, ir jis gali net labiau pakenkti kepenims nei daug fruktozės turintis kukurūzų sirupas!

Klevų sirupas ir medus

Šie natūralūs saldikliai turi mažiau cheminių medžiagų, jose geresnis gliukozės ir fruktozės balansas, be to, juose yra keletas mūsų organizmui naudingų antioksidantų, todėl paprastai rekomenduojama juos naudoti kaip sveikesnį cukraus pakaitalą. Tačiau Anne Alexander, parašiusi knygą apie mitybą be cukraus „The Sugar Smart Diet“, tvirtina, kad šie saldikliai vis vien sukelia cukraus kiekio svyravimus organizme.

Natūralus cukrus

Saldi žinia! Perdozuoti natūralaus cukraus, kurio yra vaisiuose ir kai kuriose daržovėse, praktiškai neįmanoma, nebent tuo atveju, jei be jų nevalgytumėte nieko kito. Tačiau yra sąlyga: vaisius ir daržoves reikia valgyti, o ne gerti. Nuo vaisių sulčių, net jei jos papildomai nėra pasaldintos, į kraują vis vien išsiskirs daug cukraus. Esmė yra ląsteliena, kuri sulėtina cukraus įsisavinimo procesą, tad į kraują staigiai neišsiskiria daug insulino. Tinka bet kokie vaisiai.

„Tie, kuriuose daugiausia natūralaus cukraus, turi ir daugiausiai ląstelienos“, – sako Robertas Lustigas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (54)