Bet šiandien akivaizdžiai matome, kad ne toks jau vargšas tas moliūgas. Tai – skani, vertinga ir mėgstama daržovė. Rugsėjo ir spalio mėnesiais ji karaliauja parduotuvių lentynose, daržininkų sandėlių stelažuose, šeimininkių virtuvėse ir net puošia kavinių ir barų prieigas. O per amerikiečių išpopuliarintą Helovino šventę išskaptuoti moliūgai tampa žibintais ir naktį kraupiai šviečia savo geltonais kreivais dantimis.
Moliūgo (Cucurbita lot.) tėvynė yra Pietų Amerika. Minimas 5000 metų prieš mūsų erą, jį sukultūrino indėnai. Jie moliūgo minkštimą naudojo įvairiems patiekalams, iš sėklų spaudė aliejų, o išskaptuotą žievę paversdavo indais.
Augalas mėgsta šilumą, šviesą ir drėgmę. Yra apie 20 įvairių rūšių, besiskiriančių vaisių dydžiu, skoniu, cukraus kiekiu. Gali užaugti iki 1 m diametro ir sverti net 200 kg. Darbštiems daržininkams pasiseka užauginti ir gigantus, stebinančius savo išvaizda, svoriu ir grožiu. Skinti jie pradedami rugsėjo pradžioje.
Moliūgo minkštime nemažai cukraus (1,15–14 procentų) ir krakmolo (1,5–20 procentų), karotino (iki 16 procentų). Be to, juose yra vitaminų C, B1, B2, PP, A, D, F, T ir mineralinių medžiagų kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies. Gausu vario ir kobalto.
Ši pūstažandė daržovė gerina žarnyno veiklą, greitina medžiagų apykaitą. Moliūguose daug pektino, kuris padeda iš organizmo pasišalinti cholesteroliui, stipriai varo šlapimą. Jie nėra labai kaloringi. Suvartojus 100 g moliūgo, gaunamos 15–29 kcal. Be to, moliūguose esančios naudingos medžiagos stangrina odą, daro ją elastinga. Tai aktualu netekus daug svorio.
Patariama šias daržoves valgyti sergantiems tuberkulioze, ateroskleroze, chronišku vidurių užkietėjimu, diabetu, podagra, tulžies akmenlige, turintiems inkstų, širdies veiklos problemų. Dietologai rekomenduoja moliūgus valgyti kovojantiems su nutukimu. Yra sukurta ir moliūgo dieta.
Maistui reikia šias gėrybes nulupti ir išimti sėklas. Valgomos virtos, keptos, troškintos. Populiarios sriubos, pyragai, blyneliai. Gaminamas marmeladas, džemai, kompotai. Moliūgai sūdomi ir marinuojami žiemai. Iš kai kurių rūšių galima gaminti net vyną.
Kosmetikoje praverčia maitinamųjų kaukių gamyboje. Esant riebiai inkštiruotai veido odai, daroma kaukė:
– 3 valgomi šaukštai sutarkuoto moliūgo,
– kiaušinio trynys,
– šaukštelis medaus.
Esant sausai veido odai, gaminama kaukė:
– 3 valgomi šaukštai virto moliūgo,
– 1 valgomas šaukštas alyvuogių aliejaus.
Kaukes užtepti ant veido, palaikyti 15 minučių ir nuplauti drungnu vandeniu.
Moliūgų sėklos vertingos dėl jose esančių aliejų (40-50 procentų) ir baltymų (25-28 procentai). Jose - daug cinko. Valgomos sergant kepenų ligomis, kai beria veidą jaunatviniais spuogais, riebaluojasi plaukai, kamuoja pleiskanos. Liaudyje nuo seno jomis iš organizmo varomos kirmėlės.
Moliūgų sultys pasižymi vitaminų, mikroelementų bei antioksidantų gausa. Sergant gripu, peršalus, patariama rytais išgerti po 200 ml šviežiai spaustų sulčių. Taip pat rekomenduojama gerti sultis esant vidurių užkietėjimui ir hemorojui. Liaudies medicina siūlo jas gerti, kai vemiama dėl nėštumo toksikozės ar jūros ligos.
