Jis pastebi, kad japonai valgo itin daug jūros dumblių, o kinai stengiasi kiekvieno valgymo metu vartoti penkių skirtingų spalvų produktų. Dar H. Pasternakas pastebėjo reikšmingų skirtumų tarp Šiaurės Amerikos gyventojų mitybos įpročių ir daugelio kitų pasaulio šalių gyventojų valgymo ypatumų.
Kaip rašo „Huffington Post“, JAV užkandžių porcijos kur kas didesnės, lyginant su kitų pasaulio šalių gyventojų maisto porcijomis. Be to, amerikiečiai nėra linkę atsižvelgti į maisto sezoniškumą ar vietinius produktus, vartoja daug druskos, cukraus ir tirštiklių. Štai puiki proga palyginti šiuos valgymo įpročius su itin sveikatai naudingomis Viduržemio regiono, šiaurietiška, Okinavos ir kt. dietomis.
Visų šių dietų atveju itin daug dėmesio skiriama produktų sezoniškumui ir regioniškumui. Dauguma kitų šalių kultūrų maisto vartojimą paverčia svarbiu gyvenimo įvykiu: visa šeima susirenka prie bendro stalo, valgoma lėtai, išgeriama taurė ar dvi raudono vyno. Šios tradicijos labai skiriasi nuo paskubomis valgomos vakarienės, stovint šalia plautuvės virtuvėje. Tiesą pasakius, kažin ar tai būtų galima pavadinti visaverte vakariene.
Visi turime savų keistenybių (šiaurės elnių mėsa, žalioji arbata), taigi svarbu nepamiršti, kad dėl neįtikėtinos gyvenimo būdų įvairovės pasaulyje negali egzistuoti universalus lieknėjimo ar sveikatos palaikymo receptas. Vis dėlto H. Pasternakas atkreipia dėmesį į bendrą visus vienijantį veiksnį, aptinkamą visose sveikai besimaitinančiose šalyse.
„Vienintelis pasikartojantis bruožas daugumoje šių sveikomis vadinamų šalių, esančių visame pasaulyje, – jie vaikšto kur kas daugiau nei vidutinis amerikietis“, – patikino H. Pasternakas. „Taigi iš esmės galima būtų sakyti, kad nepriklausomai nuo to, ką valgome, jei žmogus per dieną nueina 6,5 km daugiau nei jūs, jis bus lieknesnis ir gyvens ilgiau nei jūs“, – konstatavo jis.
Kas tai?
Tai tradicinė Viduržemio jūros regiono (Graikijos, Italijos ir Ispanijos) gyventojų mityba. Akcentuojamas sezoniškumas, vartojama vietinė produkcija, pirmenybė teikiama tradiciniams maisto ruošimo būdams. Valgymas dažnai tampa proga bendruomenei ar šeimai pabūti kartu.
Pagrindiniai produktai: vaisiai, daržovės, visagrūdžiai produktai, ankštinės daržovės, riešutai, alyvuogių aliejus – tai tikros šio šou žvaigždės. Žuvies, paukštienos ir raudonojo vyno vartojama saikingai, o raudonos mėsos, druskos ir cukraus – kuo mažiau.
Mokslininkų nuomonė
Į šį mitybos tipą atkreipti dėmesį tikrai vertėtų. Viduržemio jūros dietos nauda pradėta tyrinėti dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Mokslininkai išsiaiškino, kad mitybos būdas, kai akcentuojamas alyvuogių aliejus, padeda žmonėms numesti svorio, mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką ir padeda kovoti su diabetu. „News & World Report“ šiai dietai iš visų 35 vertintų mitybos tipų skyrė itin aukštą trečiąją vietą ir pavadino ją itin logiška.
Naujoji šiaurietiška dieta
Kas tai?
Mokslininkai parengė mitybos planą, pagal kurį vartoti rekomenduojama 35 proc. mažiau mėsos, nei vidutiniškai suvartoja Danijos gyventojas. Dar laikantis šios dietos tenka vartoti daugiau visagrūdžių ir vietos gamintojų produktų, o per 75 proc. visų produktų turi būti organiški.
Ši naująja šiaurietiška dieta vadinama mityba panaši į Viduržemio jūros dietą, nes abiem atvejais itin akcentuojami visagrūdžiai produktai, vaisiai, daržovės, kiaušiniai, aliejus ir jūrų gėrybės, o štai mėsos, pieno produktų, desertų ir alkoholio rekomenduojama vartoti itin saikingai.
Pagrindiniai produktai
Visagrūdžiai produktai, pavyzdžiui, avižos ir rugiai, vietiniai vaisiai ir uogos (erškėtuogės, bruknės ir mėlynės), kryžiažiedės ir šakninės daržovės (briuseliniai kopūstai, brokoliai, ropės, pastarnokai, valgomieji runkeliai), rapsų aliejus ir daržovių pagrindu gaminamas margarinas, liesi pieno produktai (pienas, rūgpienis ir sūris).
Vartojama jautienos, kiaulienos, avienos, šiaurės elnių mėsos, jūrų produktų (silkių, skumbrių ir lašišų). Laikantis šios dietos leidžiama valgyti tam tikrų desertų – kepinių su avižų sėlenomis ar džemu. Ruošiant maistą naudojamos prieskoninės žolelės (petražolės, krapai, garstyčios, krienai ir laiškiniai česnakai).
Mokslininkų nuomonė
Neseniai leidinyje „The American Journal of Clinical Nutrition“ publikuoti tyrimo rezultatai, kuriuose teigiama, kad sveikatai itin naudinga šiaurietiška dieta itin veiksminga, jei norite atsikratyti pilvo riebalų, – neutralizuojami su uždegiminiais procesais siejami genai.
Be to, kaip teigia šio tyrimo autoriai, šios rūšies mityba padėjo tyrimo dalyviams numesti svorio ir sumažinti antrojo tipo diabeto riziką. Lyg to dar būtų maža, mokslininkai pabrėžia ekologinius ir socioekonominius šio mitybos tipo privalumus: mažinamas mėsos poreikis ir vengiama vartoti iš tolimų kraštų atgabentų produktų.
Tradicinė Okinavos dieta
Kas tai?
Mažo kaloringumo, tačiau itin maistinga dieta. Daug dėmesio skiriama vaisiams ir daržovėms, rekomenduojama vartoti mažiau mėsos, perdirbtų grūdų, cukraus, druskos ir riebių pieno produktų. Ši dieta pasižymi specifiniu istoriniu kontekstu.
Būtent taip maitinosi vieno skurdžiausių Japonijos regionų – Okinavos salos – gyventojai iki Antrojo pasaulinio karo. Šios salos gyventojams buvo artimi Konfucijaus puoselėti idealai, pavyzdžiui, tikėjimas, kad maisto vartoti reikia tiek, kad žmogaus sotumo jausmas siektų 80 proc. Šie įsitikinimai reikšmingai prisidėjo prie Okinavos salos gyventojų valgymo kultūros formavimo.
Pagrindiniai produktai
Saldžiosios bulvės, ryžiai (mažiau nei kontinentinėje Japonijoje), žaliosios lapinės daržovės, žalios ir geltonos spalvų daržovės, pavyzdžiui, kartusis melionas, sojų pupelių pagrindu pagaminti produktai – tofu ir sojų padažas. Okinavos gyventojai jūrų gėrybių, liesos mėsos, vaisių ir arbatos vartodavo saikingai.
Mokslininkų nuomonė
Šių laikų Okinavos gyventojai ekonomiškai beveik visiškai neatsilieka nuo kontinentinėje šalies dalyje gyvenančių savo kaimynų, taigi ir jiems nebėra svetimos nutukimo, metabolinio sindromo ir širdies bei kraujagyslių ligų problemos. Vis dėlto tenka pripažinti, kad tradiciniu maistu nuo vaikystės maitinti šio regiono gyventojai vis dar gyvena ir perduoda kulinarines tradicijas savo vaikams ir anūkams.
Tradicinė Azijos dieta
Apibūdinimas
Nors iš tikrųjų vienos tradicinės Azijos dietos nėra, XX a. dešimtajame dešimtmetyje susibūrusi tarptautinė mitybos specialistų komanda sukūrė sistemą, kurią pavadino Azijos maisto piramide.
Šioje piramidėje prioritetas teikiamas ryžiams, makaronams, ir visagrūdžiams produktams, daržovėms, vaisiams, ankštinėms daržovėms, sėkloms ir riešutams. Žuvis ir kiautuotieji vėžiagyviai įvardijami kaip laisvai pasirenkami kiekvienos dienos produktai, o štai kiaušiniai ir paukštiena – tai produktai, kurių derėtų vartoti kartą per savaitę. Verta atkreipti dėmesį, kad raudonos mėsos vartoti rekomenduojama vos kartą per mėnesį, t. y. rečiau nei saldumynų, kurių vartoti leidžiama kartą per savaitę.
Pagrindiniai produktai
Panašiu modeliu vadovaujamasi daugybėje pasaulio šalių, o visų jų pagrindas – baltieji ryžiai.
Mokslininkų nuomonė
Azijos šalyse nutukimo problemos, širdies bei kraujagyslių ir metabolizmo ligų, pavyzdžiui, diabeto rodikliai kur kas mažesni nei Vakarų šalyse. Tiesa, dėl augančios šių šalių ekonomikos ir urbanizacijos azijiečiai palengva jau vejasi vakariečius.
Mitybos specialistas iš Harvardo pastebi, kad angliavandenių gausos ir didelio glikemijos indekso aspektai, kuriais pasižymi tradicinė kinų mityba, nedera su sparčia urbanizacija ir neaktyviu gyvenimo būdu, dėl kurių neišvengiamai susiformuoja visuomenės sveikatos dilema.
„Prancūziško paradokso“ dieta
Apibūdinimas
Mokslininkams šio tipo mityba kelia didžiausią nuostabą. Prancūzijoje nutukimo problemos rodikliai mažiausi, lyginant su kitomis išsivysčiusio pasaulio šalimis, o gyvenimo trukmė – didžiausia, nepaisant prancūzų vartojamo maisto įvairovės. Kaip tai įmanoma?
Mokslininkų nuomonė
Kai kurie mokslininkai mano, kad taip vadinamoji prancūziško paradokso dieta labiau susijusi su prancūzų gyvenimo būdu nei su jų vartojamu maistu. Šioje šalyje maisto porcijos nėra didelės, prancūzai nėra linkę užkandžiauti, pirmenybę teikia vaikščiojimui, valgo labai lėtai. Vis dėlto mokslininkai mano, kad ne ką mažiau svarbūs ir saikingo raudonojo vyno bei pelėsinių sūrių vartojimo aspektai.
Tiems, kuriuos prancūzų mityba ir gyvenimo būdas itin vilioja, rekomenduojama daugiau dėmesio kreipti ne į tai, kas valgoma, o į tai, kaip tai daroma.
