Herbertas Šeltonas propagavo sveiką mitybą, saikingumą, bet nesiūlė griežtai atsisakyti mėsos. Tačiau jo „studentai“ žinojo: jų daktaras – griežtas vegetaras, valgantis tik neapdorotą augalinį maistą. Jokių kiaušinių, bandelių ir pieno produktų! Salotos be acto, druskos, aliejaus ir prieskonių! Tuo jis aiškino savo fenomenalų energingumą.

Daktaras Šeltonas pragyveno 90 metų (1895-1985) ir 50 iš jų vadovavo sveikatos mokyklai San-Antonio, saulėtame pietvakarių Amerikos miestelyje. Čia suvažiuodavo žmonės iš viso pasaulio, norėdami atsikratyti įvairiausių ligų, suliesėti, o tuo pačiu susipažinti su natūropatijos žvaigžde. Pats Šeltonas tiesiog švytėjo sveikata, kartu su ligoniais energingai darydavo mankštą ir pasakodavo anekdotus bei istorijas apie stebuklingus išgijimus.

„Jauna moteris, italė. Jos vyras taip pat italas. Jau keletas metų jie nori vaikų, tačiau jiems nieko nišeina. Manęs paklausė, kas galėtų jiems padėti. Aš pasiūliau badavimą. Jie praėjo kursą, ir po trijų mėnesių moteris pastojo. Dabar jie augina labai gražų mažylį.“

Dienomis Šeltonas dirbo klinikoje, o naktimis rašė knygas ir parašė apie keturiasdešimt. Jo knygos, kaip ir pagrindiniai hitai – „Teisingas maisto produktų derinimas“ ir „Badavimas gali išgelbėti gyvybę“, - įkvepia žygdarbiams vardan sveikatos. Dar Šeltonas leido žurnalą „Hygienic Review“ bei skaitė paskaitas.

Šeltonas diagnozuoja

Jis mokėjo gydyti visas ligas badu. Bet nesutiko su savo oponentu Poliu Bregu, kad badavimu galima išgydyti vėžį. Šeltonas manė, kad vėžio galima išvengti gyvenant sveikai. Vienok gana dažnai Herbertas Šeltonas nesutikdavo su žiauriu nuosprendžiu, kurį paskelbdavo kiti gydytojai.

„Į mane kreipėsi moteris, kuriai trys gydytojai diagnozavo piktybinį pieno liaukų auglį, - rašė Herbertas Šeltonas savo knygoje „Badavimas gali išgelbėti gyvybę“. – Aš ją apžiūrėjau ir priėjau išvados, kad jos pieno liauka tiesiog truputį padidėjusi. Po trijų dienų ši moteris atėjo vėl. Šypsodamasi ji pranešė, kad auglys išnyko. Tai įvyko kaip tik tuo momentu, kai visi laikraščiai tik ir rašė apie pieno liaukų vėžį. Aš toliau stebėjau savo pacientės būklę 13 metų, jos sveikata buvo ir yra puiki!“ Herbertas Šeltonas tvirtino, kad gerybinės miomos, fibromos, lipomos puikiai išgydomos badavimu.

Badavimo menas

„Mano tvirtu įsitikinimu, susiformavusiu per daugelį praktikos metų, badavimas ir sveikas gyvenimo būdas geriausiai stiprina sveikatą“, - rašė Šeltonas. O savo ligoniams jis su entuziazmu pasakodavo atvejį iš laikraščio „New Daily“: 1960 metais 76-metis Tara Singh dėl politinių sumetimų paskelbė 48 dienų badą. Vėliau jį apžiūrėję gydytojai priėjo sencacingos išvados: badavimas pailgino Singho gyvenimas mažiausiai 10 metų ir padėjo atsikratyti ilgai jį kamavusios ligos!

Štai keturi badavimo pliusai, kuriuos nurodo Herbertas Šeltonas:

1. Svorio sumažėjimas. Daugelis Sveikatos mokyklos pacienčių pasakojo, kad badavimas – daug malonesnis procesas nei dietos. Nes po kelių kankinimosi dienų ateina momentas, kai organizmas pamiršta maistą, pereina į „vidinį maitinimąsi“, sąmonė tampa šviesi ir norisi skraidyti.

2. Badavimas išsaugo organizmo jėgas. Energija, „sutaupyta“ vienoje srityje, gali būti panaudota kitoje.

3. Badavimas – tai poilsis virškinimo sistemai.

4. Badavimo metu vyksta organizmo apsivalymas.

Tiesa, daktaras niekam nesiūlė badauti savarankiškai. Būtent gydytojas, atsižvelgiant į paciento būklę, gali nustatyti susilaikymo nuo maisto trukmę, o po to protingai jį išvesti iš badavimo. Šis periodas, pasak Šeltono, turi atitikti badavimo periodo trukmę. Pats ilgiausias badavimas, kuriam vadovavo daktaras Šeltonas, truko 90dienų. Dar du pacientai be maisto išbuvo po 70 dienų, ir daugelis nevalgė po 60 dienų. Pirmąją badavimo savaitę Šeltonas skirdavo lovos rėžimą, po to pacientai vietoj vaistų priiminėdavo saulės vonias, darydavo lengvus fizinius pratimus, gerdavo švarų vandenį, būdavo gryname ore ir, kas labai įdomu, visiškai nejausdavo jokio pykčio.

Šeltonas manė, kad badavimas - tai būdas išvalyti kūną nuo nuodų ir neskirdavo ligoniams laisvinamųjų, kaip priimta kitose badavimo mokyklose.

Pirmąją dieną po badavimo laikotarpio Šeltonas ligonius girdė šviežiomis, ką tik spaustomis sultimis, trečią dieną duodavo tris kartus per dieną po apelsiną ar obuolį, o po savaitės – daržoves, virtas garuose. Atsisakymą nuo maisto daktaras vadindavo fiziologiniu poilsiu.

Poilsis nuo maisto sveikatos mokykloje būtinai buvo derinamas su fiziniu ir protiniu poilsiu. Būtent todėl pats Herbertas Šeltonas nebadavo, o daug ir įtemptai dirbo su badaujančiais.

Persivalgymo įprotis

„Ir atminkite: sugrįžimas prie persivalgymo greitai atstatys jūsų blogą savijautą, - primindavo daktaras savo sveikatos mokyklos auklėtiniams, - Vienas geriausių kelių į saiką – maitintis tik natūraliais produktais“.

Neverta pamiršti, kad Šeltonas gyveno ir dirbo „greito maisto“ tėvynėje ir šalyje, kur yra rekordinis storulių kiekis. Mūsų guru nenustodavo stebėtis žmonėmis, kurie valgo ne tik daugiau, nei reikalauja jų organizmas, bet ir daugiau, nei patys to nori. 50-aisiais metais jis stebėjo, kaip persivalgymas tampa nacijos psichologine problema. Ką galėjo Šeltonas pasiūlyti publikai, kuri troško malonumų. Savo maisto derinimo teoriją.

Suderinami ir nesuderinami

Ar pavyko Šeltonui išgelbėti pasaulį nuo apsirijimo? Žinoma, ne. Ir vis dėlto po pažinties su maisto derinimu keletas milijonų žmonių rimtai susimąstė apie tai, ką jie valgo ir iš ko jie gamina savo kūno naująsias ląsteles.

Kad maksimaliai palengvintų virškinimą, daktaras Šeltonas pasiūlė idealų, jo nuomone, sprendimą: vienu metu vartoti tik vienos rūšies maistą. Jis dažnai remdavosi akdemiku Pavlovu, kuris nustatė, kad duonos virškinimui skrandyje išskiriamos „duonos sultys“, mėsai – kitos sudėties „mėsos sultys“, pienui – „pieno sultys“.

Keleto šalių mitybos institutai skeptiškai vertino minimalistinę daktaro Šeltono mitybą. Dietologai derinamąją mitybą vadina gydomąja virtuve. Sveiko žmogaus virškinamasis traktas, tvirtino jie, gamina visus reikalingus fermentus bet kokiuose deriniuose, be to tai vyksta ne tik skrandyje, bet ir plonajame bei storajame žarnyne, todėl galima suvirškinti bet kokį maistą, „įskaitant vinis“.

Įskaitant vinis? Daktaras Šeltonas ir tam rado atsakymą: „Jei jūs maistu pasirinkote vinis, valgykite jas neskubant, ramioje ir draugiškoje aplinkoje ir nepamirškite saiko bei poilsio po valgio“.

Meniu savaitei pagal daktarą Šeltoną

Pirmadienis

Pusryčiai: trys apelsinai.

Priešpiečiai: daržovių salotos, morkos, burokėliai ir špinatai.

Pietūs, vakare: ridikėliai, ropė su burokėlių lapais, 100 g kaimiško sūrio.

Antradienis

Pusryčiai: 200 g vynuogių ir vienas obuolys.

Priešpiečiai: salierai, ridikėliai ir kopūstai.

Pietūs: žaliosios salotos, pomidorai, salierai, baklažanas, ruoštas garuose, ir kiaušinis.

Trečiadienis:

Pusryčiai: mirkytos džiovintos juodosios slyvos ir vienas obuolys arba kriaušė.

Priešpiečiai: daržovių salotos su rope ir kaimiškas sūris.

Pietūs: dvi kriaušės ir aštuonios džiovintos figos.

Ketvirtadienis:

Pusryčiai: melionas arba arbūzas.

Priešpiečiai: salierai ir ridikėliai, kopūstai, virti garuose, ir kiaušinis.

Pietūs: daržovių salotos, keptos bulvės ir kopūstai, virti garuose.

Penktadienis:

Pusryčiai: pjaustyti persikai ir slyvos.

Priešpiečiai: žaliosios salotos, baltieji kopūstai, agurkai, burokėliai, paruošti garuose, ir riekelė duonos su sviestu.

Pietūs: raudonieji kopūstai ir šveicariškų kopūstų lapai, paruošti garuose, bei 300 g graikinių riešutų.

Šeštadienis:

Pusryčiai: dvi kriaušės ir sauja datulių ar figų.

Priešpiečiai: žaliosios salotos, agurkai, salierai ir keptos bulvės.

Pietūs: daržovių salotos, kiniškas kopūstas, avokada.

Sekmadienis:

Pusryčiai: uogos be cukraus.

Priešpiečiai: žaliosios salotos, šparagai, virti garuose, keptos bulvės ir riekelė duonos su sviestu.

Pietūs vakare: rūgščių vaisių salotos ir 100 g kaimiško sūrio.

Šeltono draudimai ir rekomendacijos:

Į juos atsižvelgti būtina, taip pat kaip ir laikytis suderinamų ir nesuderinamų maisto produktų taisyklių.

Pradėkite dieną nuo sultingų vaisių, valgykite juos žalius ir nepjaustytus. Švieži vaisiai geriau nei džiovinti, o konservuoti praktiškai nenaudingi.

Suvalgykite per dieną bent vieną didelę porciją salotų. Žaliųjų lapų negalima keisti net vaisiais. Salotoms naudokit ne daugiau 4 rūšių žalių daržovių. Valgykite jas be druskos, acto, aliejaus ir prieskonių.

Nevalgykite vienu metu dviejų krakmolo turinčių maisto produktų.

Gerkite tik vandenį. Sultys ir pienas – ne maistas; kava, arbata, kakava ir vynas – nuodai. Pieną vartokite tik atskirai nuo kitų produktų.

Ribokite baltojo cukraus, baltų miltų ir poliruotų ryžių vartojimą – tai skurdus pagal sudėtį maistas, netinkamas sveikų organizmo audinių gamybai.

Venkite desertų – jie blogai dera su bet kokiais kitais produktais. Taip pat venkite ledų ir šaltų desertų, nes šaltis stabdo sekreciją.

Riebalus vartokite nedideliais kiekiais ir atskirai nuo baltymų.

Valgydami visada jauskite saiką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)