Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytoja Edita Navickaitė:

Daug skysčių pajudina akmenis

Pirmieji simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka – skausmas juosmens srityje, atsiradę šlapinimosi sutrikimai, pakitusi šlapimo spalva.

Itin stiprus skausmas gali įspėti apie vieną dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų – inkstų akmenligę. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria susidūrę su šia liga. Tačiau akmeniui pajudėjus atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje ir plinta į pilvo apačią, kirkšnį, dažnai norisi šlapintis, jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis.

Inkstų akmenligė linkusi paūmėti vasaros metu, mat tuomet vartojant daugiau skysčių pajudinami akmenys ar smėlis, kuris užkemša inkstų latakėlius.

Diagnozuoti šį negalavimą padeda kraujo, šlapimo tyrimas, echoskopija (ją taikant galima rasti akmenis inkstuose, bet ne šlapimo takuose), kompiuterinė tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas.

Moterims – didesnis pavojus

Pasėdėjimas ant neįšilusios žemės ar maudynės per šaltame vandenyje gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, o šis kartais baigiasi pielonefritu – ūmiu inkstų geldelių uždegimu. Dėl anatominių ypatumų šis sutrikimas dažniau vargina moteris.

Susirgus ūmiu pielonefritu stiprų skausmą nugarinėje juosmens dalyje lydi karščiavimas, šaltkrėtis, kartais žmogų pykina, jis vemia, pasikeičia šlapimo spalva bei atsiranda nemalonus jo kvapas.

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas. Negydytas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Tada simptomai būna vangesni, išryškėja tik paūmėjimų metu ir būna panašūs į ūmaus pielonefrito.

Ligos pažeistas inkstas randėja, traukiasi (tai galima nustatyti atliekant ultragarsinį tyrimą), blogėja inkstų funkcija, ilgainiui vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas.

Sveikų inkstų abėcėlė

Norint išsaugoti sveikus inkstus, labai svarbu kuo daugiau mankštintis, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresų.

Kartais tenka iš pacientų išgirsti žodžius, kad jei jie mažiau gers skysčių, inkstai pailsės. Ši nuomonė klaidinga. Inkstai yra organas, kuriam patinka dirbti. Todėl būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5–2,5 litro skysčių. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl stenkitės juo nepiktnaudžiauti.

Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius (kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.) bei ūmius infekcinius negalavimus, nes ateityje šie gali tapti inkstų ligos priežastimi.

Pacientai, vartojantys įvairius nuskausminamuosius medikamentus, rizikuoja susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ypač inkstams kenkia nesteroidiniai uždegimus malšinantys vaistai: diklofenakas, paracetamolis, citramonas ir daug kitų.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi reguliariai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės laiku diagnozuoti inkstų ligas. Tyrimai yra visiškai nesudėtingi ir juos gali atlikti šeimos gydytojas.

Verta žinoti

Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija.

Nepakankama inkstų veikla provokuoja mažakraujystę, širdies ir kraujagyslių ligas, didėja diabeto tikimybė.

Dėl staigaus skysčių netekimo (gausiai vemiant ir viduriuojant), po nudegimų, esant įvairios kilmės šokui per kelias valandas ar paras gali išsivystyti ūmus inkstų nepakankamumas. Ši būsena labai pavojinga, gali pasibaigti mirtimi.

Apie inkstų ligas gali įspėti veido, ypač aplink akis, tinimas.

Nuo inkstų akmenų susidarymo saugo beta karoteno turinčios morkos ir jų sultys. Jos skaido toksinus ir šalina iš inkstų. Be to, reguliariai geriant tyrą vandenį galima užkirsti kelią inkstų akmenligei.