Infekcijos nesnaudžia ir vasarą

Peršalti daug lengviau galima pirmaisiais šiltojo sezonos mėnesiais, kada saulė kaitina, o vėjas dar yra vėsus.

„Daug kas klaidingai galvoja, kad vasarą vaikai būtinai turi būti sveiki. Tačiau tiek bakterinių, tiek virusinių infekcijų sukėlėjai mūsų aplinkoje cirkuliuoja ištisus metus, tad susirgti, ypač mažesni vaikai, gali ir esant aukštai oro temperatūrai“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytoja vaikų pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

Be abejo, sergamumas kvėpavimo takų ligomis vasarą yra mažesnis, tačiau gydytoja ragino tėvelius neprarasti budrumo, atkreipti dėmesį, jeigu vaikas vangus, blogai jaučiasi.

„Dažnai numojama ranka, nurašomos tokios būsenos pavargimui „nuo saulės“, lakstymo. O reikėtų pamatuoti temperatūrą, vaikui stipriau karščiuojant duoti vaistų. Jų visada pravartu turėti kelionės vaistinėlėje“, – aiškino specialistė.

Gali prireikti ir antibiotikų

Gydytoja priminė, kad vasarą, kaip ir vėsiuoju metų laiku, dažnesnės virusinės ligos, bet pasitaiko ir pūlingų bakterijų sukeltų tonzilitų – anginų, kuomet prireikia ir antibiotikų bei didesnės priežiūros.

Susirgusį vaiką reikėtų gydyti įprastai: duoti jam gerti daug skysčių, vaistažolių arbatos, skalauti gerklę. Varvančią nosį svarbu plauti jūros vandeniu. Tinka ir elementarus druskos tirpalas. Vaistinėje galima įsigyti įvairių lašų, purkštukų, pieštukų.
„Tačiau jei temperatūra nekrenta, vaikas tampa itin vangus, nereikėtų ilgai laukti, bet kreiptis į medikus. Jei atostogaujama, vykti į artimiausią ligoninę“, – patarė S.Petraitienė.

Nereikia mirkti iki pamėlynavimo

Organizmo atsparumą infekcijoms ypač silpnina staigūs temperatūrų pokyčiai. Tėvams nepasirūpinus tinkama vaiko apranga, nesužiūrėjus maudynių, mažylis gali tiesiog sušalti.

„Vaikams reikia leisti pliuškentis vandenyje – tai grūdina. Tačiau jame nereikia mirkti iki pamėlynavimo. Geriau nusimaudyti dažniau, bet trumpiau.

Ypač apsiniaukusią, vėjuotą dieną geriau vaiką trumpai išmaudyti, negu leisti valandą ar dvi braidyti šaltame vandenyje. Kai sušąla kojos, labai sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms“, – kalbėjo gydytoja.
Taip pat negalima leisti vaikui išsimaudžius šaltame vandenyje vaikščioti nenusišluosčius rankšluosčiu, su šlapia maudymosi apranga.

Kondicionierius naudoti saikingai

Karštą dieną labai pavojingas per šaltas oro kondicionierių oras. Pasak specialistės, jis lengvai gali susargdinti ir suaugusiuosius, o ką jau kalbėti apie vaikus.

„Kondicionierių naudoti galima, tačiau temperatūrų kontrastas turi būti ne per didelis. Pavyzdžiui, vaiką, ypač iki trejų metų amžiaus, įsodinti į automobilį galima tik sumažinus kondicionieriaus srovę ir nustačius aukštesnę nei +20 ºC temperatūrą. Pūtimas bet kuriuo atveju neturėtų būti nukreiptas tiesiai į žmogų“, – patarė gydytoja.

Taip pat nepatariama atidarius langus automobilyje sukelti skersvėjo. Namie vėdinant kambarius irgi reikėtų atidumo – kad mažylio neperpūstų.

„Atrodo, tai – paprasti dalykai, bet kartais tėvai jų neįvertina. Tai supratus pastebima, kad vaikas nustojo taip dažnai sirgti“, – pastebėjo S.Petraitienė.

Ledų negalima kąsti

Taip pat norint išvengti peršalimo specialistė patarė vengti duoti vaikui gerti šaltus skysčius. Kai gleivinė pašąla, ji gali tapti uždegimine vieta: susidaro palankios sąlygos nosiaryklėje gyvenančioms bakterijoms prasiskverbti į vidų ir sukelti ligą.

„Be to, taip vaikų mėgstamus ledus reikėtų duoti tik laižyti, jokiu būdu ne kąsti. Jei vaikas yra įšilęs, suprakaitavęs, prieš paskanaudamas šio deserto mažylis turėtų kiek atvėsti. Taip išvengiama temperatūrų kontrasto“, – pabrėžė gydytoja.

Verta žinoti

Dažniausios ligos vasarą – angina, sloga, gerklės uždegimas, laringitas.

Tėveliams būtina tinkamai aprengti vaiką, kad jis nei perkaistų, nei sušaltų. Taip pat turi būti dėvima kepuraitė. Vaikas neturėtų žaisti daugiau nei 10–15 min. tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač karštą dieną. Geriau rinktis šešėlį – būti po medžiu ar pavėsinėje.

Jei nepasveikstama per savaitę, derėtų susirūpinti, ar negresia peršalimo komplikacijos – sinusitas, ausų infekcijos, nervų uždegimai. Sunerimti vertėtų, jei peršalimo simptomai kamuoja ilgiau nei dvi savaitės, ilgiau nei savaitę vargina kosulys, dūstama, skauda ausis, aplink akis, nosį.