Nekreipė dėmesio į simptomus

R. Vilkevičienės ligos istorija prasidėjo netikėtai. Prieš penkerius metus moteris ant kaklo užčiuopė kelis nedidelius limfmazgius. „Aš - stipri moteris, auginu tris vaikus viena. Buvau įsitikinusi, kad sirgti neturiu nei galimybių, nei patogumų. Todėl iš pradžių į pakitimus nekreipiau dėmesio. Po savaitės limfmazgiai padidėjo. Dirbau laboratorijoje, tad mano rūpestingos kolegės įkalbėjo pasidaryti tyrimą. Rezultatai šokiravo. Neabejotinai - piktybinė kraujo liga“, – prisimena pacientė.

Gerai, kad procesas nebuvo labai pažengęs, gerųjų ląstelių gamyba nebuvo užslopinta.

Po šio tyrimo gydytojai R.Vilkevičienę paguldė į ligoninę chemoterapijos kursui. Tiksli diagnozė – ūminė limfoleukemija.

„Pastaruosius metus iki ligos aš atlikdavau kraujo čiulpų donorų tyrimus, kad vėliau būtų galima parinkti tinkamą donorą recipientui. Kaip medikams būna, pataikiau iš vienos barikadų pusės į kitą“, – juokavo vilnietė.

Jai pačiai gyvybiškai svarbu buvo atlikti kaulų čiulpų transplantaciją. Prieš tai dar teko patirti ne vieną ciklą chemoterapijų, kad liga būtų pristabdyta. Moteris pirmąjį kartą ligoninėje praleido tris mėnesius. Tada trumpam grįžo namo, o po mėnesio sulaukė kaulų čiulpų transplantacijos. R. Vilkevičienės donoru tapo jos brolis.

Raminta Vilkevičienė

Agresyvi liga vis atsinaujindavo

Po daugiau nei metus trukusios ramybės, Ramintos būklė ėmė blogėti. Moteriai buvo nustatyta gana reta mutacija, kuri buvo atspari jos visus metus vartotam vaistui. prireikė pakartotinės transplantacijos. Po jos ieškojo medikamento, kurio Lietuvoje nėra. „Profesorius Laimonas Griškevičius buvo sutaręs jį gauti iš švedų, bet procesas užsitęsė. Liga nelaukė. Tada pati ėmiausi šio vaisto paieškų. Londone radau profesorę, kuri man iki šiol padeda ir tiekia jį labdaros tikslu“, – pasakojo pacientė. Moteris taip gydosi jau trejus metus ir jaučia, kad tokį gydymą tęs.

R.Vilkevičienės liga atsinaujino prieš porą metų. Ši žinia jai buvo kaip iš giedro dangaus. Smegenyse atsirado skysčio. Pacientei vėl buvo skirtas chemoterapijos ciklas. Procedūras teko kartoti dar ir dar kartą. Vėliau vilnietė buvo gydyta radiacija – jai atliko penkiolika galvos ir viso stuburo švitinimo seansų. Susigriebta laiku. Būklė tenkina. Moteris kas du mėnesius profilaktiškai tikrinasi bei kartoja tam tikras procedūras.

Mama neleidžianti sau bijoti

Trijų vaikų mamos liga turėjo tapti iššūkiu jos atžaloms. „Tuo metu sūnui buvo keturiolika, dukrai – dešimt, o mažasis ėjo į pirmą klasę. Neslėpiau jokių diagnozių, sakiau, kad susirgau kraujo liga ir reikės ilgo gydymo“, – atskleidė R. Vilkevičienė. Sunkiuoju laikotarpiu su vaikais būdavo jų tėtis ir močiutė. Po tokios patirties jie greitai tapo savarankiški.

Moteris pasakojo, kad visus šiuos metus neleido sau bijoti. Stengiasi kuo mažiau galvoti apie ligą. Būna, Raminta net pamiršta, kad yra patyrusi kaulų čiulpų transplantaciją. „Ligoninėje dirbo psichologė, kurios patarimai man tikrai padėjo. Lankiau keletą vėžiu sergančių žmonių psichologinių grupių. Supratau - kaip gyventi ir ko bijoti – mano pasirinkimas. Aš renkuosi gyventi psichologiškai ramų ir sveiką gyvenimą. Neleidžiu sau bijoti – iš to jokios naudos nei man, nei vaikams, nei artimiesiems“, – įsitikinusi R.Vilkevičienė.

Trys klausimai specialistui

Santariškių Kraujo centro vadovė ir hematologė Lina Kryžauskaitė:

- Kokie ženklai rodo, kad kraujo liga vėl atsinaujina?

Kiekvienam pacientui yra pavojus, kad liga gali pasikartoti. Reikia pastebėti ankstyvus ligos žymenis, tada galima padėti kur kas greičiau. Dabar jau galima aptikti įvairius pakitimus dar net nepasireiškus jokiems simptomams. Iš jų ir galima prognozuoti, ar liga grįš. Šiuo metu pacientės būklė yra gera. Ji dirba ir turi planų gyvenime.

Bet kiekvienas žmogus, kai yra ligos nebuvimo fazės, turi būti stebimas. Pavyzdžiui, šiai pacientei atliekami kaulų čiulpų ir nugaros smegenų tyrimai.Vėliau šis stebėjimas retėja ir po dešimties penkiolikos metų žmonės gali būti nebetikrinami.

- Ar daugėja pacientų kurie gali pasidžiaugti tokiomis optimizmo teikiančiomis istorijomis?

- Šiuo metu sėkmingų išgijimo atvejų yra mažiausiai 50 proc. Kraujo vėžys – tai nėra vienas didelis navikas. Diagnozuojama labai daug kraujo navikų rūšių. Kiekvienas gydomas skirtingai ir kiekvieno eiga gali būti vis kitokia.

Atsiradus naujiems gydymo metodams, intensyviai chemoterapijai, vystantis molekulinei genetikai ir molekulinės diagnostikos metodams galima nustatyti ankstyvus ligos recidyvus. Tai išgyvenamumą padidina iki 60 proc. R.Vilkevičienės kelias buvo pakankamai ilgas, o liga – agresyvi. Pačios pacientės indėlis buvo labai didelis, nes žmogus turi būti pozityvus ir adekvačiai žiūrėti į ligą.

- Tokiems pacientams gydymo metu prireikia nemažai kraujo?

- Šiai pacientei sunaudojome apie 150 vienetų kraujo komponentų: eritrocitų, trombocitų ir plazmos. Jos kraujas po chemoterapijos suprastėdavo taip, kad be donorų kraujo nebūtų išgyvenusi, nepaisant to, kad gavo kaulų čiulpų transplantaciją.

Per visą kelią iki pasveikimo, jai perpilta apie trisdešimt litrų kraujo. Tokiam kiekiui reikėjo daugiau donorų, nes vienas žmogus gali padovanoti apie pusę litro kraujo. Pasaulinės kraujo donorų dienos proga norėčiau, kad visi žinotų, kiek daug kraujo sunaudojama tokiems pacientams. Daugybė donorų, kurie dovanoja sunkiausiems pacientams gyvybes.