Atlikus apklausą paaiškėjo, kad per praėjusius metus mėsos atsisakė 29 proc. žmonių, devyni procentai žmonių pareiškė, kad svarsto, ar nereikėtų sumažinti mėsos vartojimo arba visai jos atsisakyti, ir apie tris procentus žmonių jau senokai yra vegetarai ar veganai, rašo leidinys „The Independent“.
Dažniausiai kepsnius ir mėsainius į vegetarinius patiekalus žmonės iškeičia dėl etinių priežasčių arba rūpindamiesi savo sveikata.
Tad kas iš tiesų nutinka mūsų organizmui, kai nustojame valgyti mėsą?
1. Nukrinta svoris
Tyrėjai iš JAV George‘o Washingtono universiteto medicinos mokyklos (Vašingtonas) neseniai pabandė išsiaiškinti, kiek kilogramų netenka žmogus, iš visavalgio tapęs vegetaru.
Tyrimas, kuriame buvo išanalizuoti ankstesni tyrimai, ir kurio išvados buvo paskelbtos leidinyje „Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics“, parodė, kad dalyviai, kurie iš savo raciono išbraukė mėsą, vidutiniškai sulieknėjo 4,5 kg neskaičiuodami, kiek kalorijų suvartoja ir nedidindami fizinio krūvio.
„Pagrindinė žinia ta, kad augalinė mityba gali padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų net neskaičiuojant kalorijų ir nekeičiant įprasto fizinio krūvio“, – pasakė tyrimui vadovavęs George‘o Washingtono universiteto medicinos profesorius Nealas Barnardas.
2. Pasikeičia žarnyno mikroflora
Sakoma, kad esi tai, ką valgai. Tai galima pasakyti apie mūsų virškinimo sistemą, kaip ir apie kitas kūno dalis. 2014 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo analizuojama, ar skiriasi žarnyno bakterijos visavalgių, vegetariškai ir veganiškai besimaitinančių žmonių organizme.
Paaiškėjo, kad skiriasi visais trim atvejais. Tačiau didžiausias skirtumas pastebėtas tarp visavalgių ir veganų, kurie nevartoja apskritai jokio gyvulinio maisto. Tyrėjai iš Niujorko universiteto išsiaiškino, kad veganų žarnyne gyvenančios bakterijos pasižymi stipresnėmis gynybinėmis funkcijomis.
3. Gali atsirasti maistinių medžiagų deficitas
Subalansuota, kruopščiai suplanuota vegetarinė ar veganinė mityba užtikrina užtektinai maistinių medžiagų. Bet taip maitinantis gali būti sunkiau gauti užtektinai geležies, vitamino D ir vitamino B12, teigia Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba NHS.
NHS rekomenduoja valgyti daugiau ankštinių daržovių, tokių kaip pupelės ir lęšiai, taip pat riešutų, vaisių, žalialapių daržovių, viso grūdo produktų ir košių bei dribsnių, praturtintų geležimi.
Vitamino B12 yra mielėse (mielių dribsniuose), vitaminais praturtintuose pusryčių dribsniuose ir sojų produktuose.
Vitamino D yra kiaušiniuose, vitaminais praturtintuose pusryčių dribsniuose, piene.
4. Gali sumažėti vėžio rizika...
Neseniai paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje perdirbta raudona mėsa priskiriama kancerogenams, tad tokie produktai, kaip kumpis ir saliamio dešra įtraukti į tą pačią kategoriją, kaip ir formaldehidai, gama spinduliai ir cigaretės. Raudona mėsa apibūdinta kaip „ko gero turinti vėžį sukeliančių savybių“.
Ekspertai reziumuoja, kad suvalgius vos 50 g perdirbtos raudonos mėsos – arba du griežinėlius kumpio per dieną – žarnyno vėžio rizika išauga 18 proc.
5. ...taip pat širdies ligų rizika
Mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad raudona mėsa siejama ir su širdies ligomis. JAV Lernerio tyrimų institute atliktas tyrimas parodė, kad maistinė medžiaga karintinas paskatina tam tikras žarnyno mikrobų reakcijas, kurios savo ruožtu paskatina širdies ligas.
„Tai dar vienas argumentas, įrodantis sąsają tarp raudonos mėsos, karintino ir širdies ligų“, – pasakė tyrimui vadovavęs Stanley Hazenas, kuris yra Lernerio tyrimų instituto Taikomosios medicinos skyriaus vicepirmininkas bei Prevencinės kardiologijos ir reabilitacijos skyriaus vadovas, kaip rašoma Klivlando sveikatos klinikos pranešime.
