Anot žolininkės Jadvygos Balvočiūtės, pavasarį yra privalu palepinti organizmą žolelėmis. Juo labiau, kad dilgėlė - tikras lobis. „Dilgėlė labai gerai kraujo sudėčiai pagerinti, nuo anemijų. Turi natūralių nitratų, kurie veikia spazmolitiškai. Tai labai gerai širdžiai, kadangi jie gali panašiai kaip ir nitroglicerinas, duoti impulsą širdelei, jeigu ji yra pasilpusi. Bet pagrinde naudojame dėl vitaminų. Vitaminas C ir geležis yra tokiam santykyje, kad juos labai gerai pasisavina organizmas, kai yra mažakraujystė“,- sako pašnekovė.

Dilgėlė, anot žolininkės, turi ir kitokių visokių vitaminų. Tai yra nuostabi pavasarinė žolė. Bet ji ne tik pavasarinė, galim rinkti iki rudens, kai nupjaunam ir atauga atolas. O kai žydi, paskui prisirenkam sėklų. „Sėklos padeda organizmui atgauti jėgas. Vyrams galima ir nuo impotencijos naudoti. Galima su kitom žolėm daryti visokius pabarstus. Mes per mažai naudojam sėklas, kurios yra nepaprastai stiprus užtaisas. Jose užprogramuota visa gyvybė“,- vardija J. Balvočiūtė.

Pagal baltymų kiekį dilgėlė nenusileidžia ankštiniams. Skruzdžių rūgštis ir flavanoidai nuo senų laikų saugojo nuo nušalimų; žmones suvyniodavo į dilgėlių antklodes, taip siekiant paspartinti jų kraujotaką.

Dilgėlių pluošte yra ligninų ir celiuliozės polisacharidų su vitaminais C, K, E, B grupės. Jie padeda pašalinti toksinus. B karotinas pagerina regėjimą. Ir žinoma, dilgėlėse daug aminorūgščių, mikroelementų, kurie kartu su vitaminais stiprina ir gydo žmogaus organizmą.

Jadvyga Balvočiūtė

Dilgėles nuplikinus galima naudoti net salotoms.

Nuogąstaujančius, kad dilgėlės gali per daug sutirštinti kraują, žolininkė nuramina: „Jos truputį tirština kraują, turi vitamino K, bet taip pat turi ir sapoginų, kurie truputį skystina kraują. Vaikams jų galima duoti neribotai, o tik vyresniame amžiuje reikėtų mažiau. Jeigu išgersime arbatinį šaukštelį, o kartu dar ir kiaulpienės, kuri skystina kraują, ir dar įdėsim garšvų lapų, tai tikrai mums nieko nenutiks. Garšvos ir kiaulpienės truputį skystina kraują, tai reikia padaryti tokį kokteilį ir atsverti vieną poveikį kitu.“

Širdies darbui pagerinti 5 valgomuosius šaukštus dilgėlių užpilti puse litro vandens, pavirti ant silpnos ugnies, gerti po pusę stiklinės keturis kartus per dieną.

Anot J. Balvočiūtės, anksti pavasarį dar galima prisirauti ir dilgėlių šaknų, kurios yra didelės ir stiprios – labai gerai jų nuoviru plauti galvą. O vyrai gali gerti šaknų arbatą nuo prostatos išvešėjimo.

2 arbatiniai šaukšteliai su kaupu dilgėlių lapų ar šaknų užpilami verdančio vandens stikline, 5 minutes verdama, perkošiama. Gerti po 1 puodelį ryte ir vakare 4-6 savaites. Vyriškai jėgai – dilgėlių sėklos verdamos kaip arbata ir geriamos 30 minučių prieš valgį arba 1 valandą po valgio.

Esant radikulitui ir raumenų skausmams mėsmale susmulkintus dilgėlių lapus sumaišome su sviestu, pridedame maltų krienų irnaudojame kaip tepalą.

Dilgėlės naudojamos taip pat esant kepenų skausmams, sumažėjusiam kraujo krešėjimui, mažakraujystei, reumatui, cukriniam diabetui, ūmiems gastritams, enterokolitams, vidiniam kraujavimui, kai kurioms šlapimtakių ligoms, inkstų akmenligei.

Senovėje dilgėlėmis gydydavo pūlinius ir net votis: reikia sumaišyti dilgėlės lapus su actu ir vandeniu lygiomis proporcijomis. Šis mišinys padės „išeiti“ pūliniui.

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė kviečia išsivirti ir paragauti „lapienės“ - tokią anksčiau virdavo Žemaitijoje. „Yra toks net žemaitiškas posakis, kad jau gandrai parskrido, jau eisim lapienės virt. O tai yra sriuba su dilgėlėm, rūgštynėm ir kitokiom pavasarinėm žolėm. Labai gardi dilgėlių sriuba su rūgštynėm – jau kaip tik yra jaunų rūgštynių. Vertinga tai, kad ir džiovintose dilgėlėse lieka vitaminas C, jis tokioj stabilioj formoj. Pavasarį tai nepaprastai gerai.“

Pašnekovė pataria pavasarį naudoti ir kitas žoles: „Daržuose jau ir pastarnokai lenda, jei žiemai paliekam, tai labai lapai tinka, netgi arkliarūgščių patys jauniausi lapeliai tinka. Kai išsprogs medžiai - galima vieną kitą liepos ar beržo lapelį įdėti, bet tik ne po daug, kad skonio nepagadintumėm. Juodųjų serbentų pumpurėlį galima įmesti. Bet naudoti tik žinomus augalus, jeigu nežinomas – šiukštu, nes nežinodami galim ir kokį drignės lapą įsidėti“.

Besirūpinančios oda gali pasidaryti dilgėlių kaukių.

Vystančiai ir sausai odai dilgėlių lapų sultis arba košelę sumaišykite lygiomis dalimis su medumi ir pasidarykite kaukę.

Riebiai odai galite pasiruošti dilgėlių lapų mišinį su degtine. Jei ruošiatės jas naudoti kaukėms, sumaltus mėsmale lapus užpilkite vandeniu ar degtine (priklausomai nuo odos tipo) ir laikykite šaldytuve.

Iš dilgėlių galima pasigaminti ir vantą pirčiai - ji labai naudinga kraujotakai ir reumatui gydyti. Prieš naudojat ją palaikykite iš pradžių karštame, paskui šaltame vandenyje kelias minutes.