Kaip ir buvo tikėtasi, alergiškų žmonių daugėja, jų amžius jaunėja. Vis dar pasitaiko žmonių, manančių, kad jie nealergiški, o jiems tiesiog sloga, sakoma pranešime spaudai.
Alergija – tai žmogaus apsauginės sistemos atsakas į iš esmės nekenksmingas medžiagas – imuninė sistema identifikuoja žiedadulkes ir kitus alergenus kaip pavojų ir ima gaminti antikūnus, kurie, sąveikaudami su alergenais, sukelia alerginį uždegimą.
Ar jūsų sloga iš tikrųjų nėra reakcija į alergiją?
Pasak „Eurovaistinės“ vaistininko Edmundo Leišio, pirmasis alerginio uždegimo simptomas, kuriuo užsukę į vaistines skundžiasi pacientai – akių perštėjimas, ašarojimas, sloga. Po to seka kosėjimas ir dusulys. Dėl alergijos žmones kamuoja miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis bei sumažėjęs darbingumas.
„Konsultuodami klientus, kartais sužinome, kad žmogus mėnesių mėnesius vartoja nosies lašus, skirtus trumpalaikiam naudojimui – tokiu atveju, genda nosies gleivinė, kyla grėsmė dalinai arba iš viso netekti uoslės. Kiti, nežinodami slogos priežasties, bando savarankiškai, be gydytojo leidimo, įsigyti antibiotikų“, - kenksmingus klientų įpročius vardija „Eurovaistinės“ vaistininkas Edmundas Leišis.
Jam pritaria gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė. Pasak jos, alerginės slogos simptomus pajutę pirmą kartą, žmonės linkę painioti juos su virusiniais susirgimais, taigi dažnai imasi savigydos.
„Sakyčiau, kad visus pacientus galima suskirstyti į 3 grupes. Jaučiantys lengvą alerginę slogą dažnai net ir iki vaistinės nenueina, o tiesiog prisitaiko ir ilgą laiką gyvena su ligos simptomais. Vidutinio stiprumo simptomus pajutę asmenys dažniausiai bando išvengti eilių pas gydytoją ir gydosi nereceptiniais vaistais, kas kartais užtrunka net po kelis metus. Be gydytojų neapsieina tik sunkiausiai sergantys“, - patirtimi dalijasi gydytoja N. Vaičiulionienė.
Padėti gali net ir galvos išplovimas
Kovojant prieš alergiją, specialistai pataria pasikliauti ne tik vaistais, bet ir profilaktinėmis priemonėmis.
„Svarbiausia nustatyti alergijos priežastį – kartais žmonės galvoja, kad yra alergiški medžių žiedadulkėms, tačiau pamiršta, kad pavasarį taip pat suaktyvėja pelėsiai. Išsiaiškinus slogos priežastį ir pagal tai paskyrus tinkamą gydymą, suaugusieji gali tęsti jį ir savarankiškai. Visiškai kita situacija yra su vaikais. Dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia 5-7 metų vaikams. Kadangi tokių metų imuninė sistema dar nėra susiformavusi ir vis dar keičiasi, iki sueis 10-11 metų tyrimus reikėtų kartoti kasmet“, - sako alergologė.
Vaistininkas pataria pajutus alergijos simptomus, kiek įmanoma labiau sumažinti kontaktą su alergenais – patalpas vėdinti ankstyvą rytą arba vėlai vakare, ant lango pakabinus specialų nuo žiedadulkių saugantį tinklelį ir kaip galima dažniau plauti grindis.
„Einant į lauką, reikėtų nepamiršti akinių, o nosies gleivinę tepti specialiu apsauginiu kremu. Grįžus namo, rekomenduojama persirengti, nusiplauti rankas ir veidą. Jei įmanoma – išskalauti nosį vandeniu ir išsitrinkti plaukus“, - pataria vaistininkas.
Negydoma alergija nepraeina
Anot alergologės, kai orai šilti, anksti pradeda žydėti pirmieji alergizuojantys augalai lazdynai, sveikatos įstaigose iš karto padaugėja pacientų. Pikas prasideda balandžio viduryje. Gydytojos teigimu, svarbu atminti, kad medžių žiedadulkės gali sukelti ir kryžmines reakcijas su maistu. Pavyzdžiui valgant obuolius, morkas, abrikosus ar bulves pradeda niežėti ryklę. Išvengti diskomforto gali padėti terminis maisto apdorojimas ar atitinkamo maisto vengimas.
„Svarbiausia prisiminti, kad nevaldoma ir negydoma alergija savaime nepraeina ir progresuoja. Negydoma alerginė sloga gali pasireikšti sunkiomis komplikacijomis – lėtine sloga, sinusitu, bronchine astma. Negydant alerginės slogos vaikams, gali išsivystyti netaisyklingas sąkandis. Laiku nepasirūpinus pamatine sveikata, tūkstančiai eurų išleidžiami odontologų paslaugoms“, - sako alergologė Nemira Vaičiulionienė.
