Nors ankstesnės studijos ir teigia, kad didesnis saulės kiekis padidina odos vėžio riziką, tačiau nauji tyrimai, atlikti su beveik 30 000 Švedijos moterų įrodė, kad saulė turi tiesioginį ryšį su ilgaamžiškumu. Tos moterys, kurios mėgo daugiau laiko praleisti saulėje gyveno daug ilgiau nei moterys, kurios saulės vengdavo. 20 metų trukęs tyrimas atskleidė, jog laiko praleidimas saulėje sumažina širdies ligų riziką ir netgi vėžį.
Tyrimas daro prielaidą, jog vitaminas D yra svarbus ilgaamžiškumui užtikrinti ir jo teigiamas saulės efektas gaminant vitaminą yra kur kas didesnis nei galima ultravioletinių spindulių žala, kurią bet kokiu atveju galima pažaboti kremu nuo saulės ir tinkamai pasirinktu dienos metu pasivaikščiojimui lauke. Ultravioletiniai spinduliai yra stipriausi tarp 10 valandos ryto ir 16 valandos popiet arba tada, kada saulė yra aukščiausiai danguje.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad saulės vengimas sveikatai gali būti žalingas tiek pat, kiek ir rūkymas! Žinoma, kalba eina ne apie žalą plaučiams ir smegenų būklei, tačiau bendrai organizmo sveikatai. Bet kokiu atveju, negalima paneigti gryno oro naudos sveikatai: tiek fizinei, tiek psichinei. Saulės šviesos trūkumas skatina atsirasti įvairiems negalavimams: nuo depresijos iki diabeto, įvairių uždegimų ir netgi vėžio.
Nors saulėtų dienų Lietuvoje yra išties mažai, riebi žuvis ir grybai yra papildomi vitamino D šaltiniai, galintys suteikti pakankamą jo kiekį. O net ir neregint saulės pro storą debesų sluoksnį, verta išeiti pasivaikščioti kaip įmanoma arčiau gamtos ir idealiu atveju – bent trumpam atsiribojant nuo elektroninių įrenginių. Tai nuramina protą, atpalaiduoja, padeda atstatyti protines jėgas ir kūrybiškumą.
Pagaliau pasirodžius gražiems ir saulėtiems orams, verta išlįsti į lauką ir pasimėgauti bundančia gamta. Dienos vitamino D dozei pasigaminti užtenka 10 minučių saulės. Deja, kūnas neturi rezervuaro vitaminams kaupti, tad ritualą patartina kartoti kasdien.
