„Šis gripo virusas išsiskiria tuo, kad pakenkia kraujagyslėms, tiesiogiai paveikia plaučių jungiamąjį audinį. Dėl to atsiranda komplikacijos – prasideda plaučių uždegimas. Gripo aukos plaučių struktūra tiesiogiai paveikiama, ištirpsta vadinamasis plaučių karkasas, labai greitai formuojasi plaučių nepakankamumas ir žmogus miršta“, – aiškino infektologas profesorius Alvydas Laiškonis.
Ypač sunkias komplikacijas gripas gali sukelti bandantiems jį „išvaikščioti“. Pavyzdžiui, širdies raumens uždegimas – miokarditas pasireiškia po dviejų ar trijų savaičių nuo ligos pradžios. Gali nukentėti ir inkstai.
Profesorius priminė, kad pirmąkart su kiaulių gripu susidurta dar 2009 m. „Per tuos metus virusas dar labiau mutavo, tapo piktesnis, taigi ir komplikacijų sulaukiama sunkesnių“, – pastebėjo A. Laiškonis.
Tačiau infektologas nuramino, kad šiųmetė vakcina nuo gripo buvo prognozuota ir atitiko šiam virusui. Todėl užsikrėtęs paskiepytas žmogus persirgs lengvesne ligos forma.
Svarbu laiku gydyti
Pasak mediko, neskiepyti ligoniai irgi neturėtų išsigąsti. Dar prieš septynetą metų buvo panaudotas efektyvus priešvirusinis preparatas.
„Tačiau labai svarbu, kad prasidėjus ligai šie vaistai būtų panaudoti per pirmąsias 48 valandas. Šis medikamentas gali būti skiriamas ir kaip profilaktinė priemonė šalia sergančiojo esantiems asmenims, pavyzdžiui, šeimos nariams“, – pabrėžė A. Laiškonis.
Ar veikia šis vaistas, jei gripą sukėlė ne virusas H1N1? Pasak profesoriaus, ištirti, kokiu gripo virusu yra užsikrėtęs kiekvienas žmogus, yra brangu. Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui nustačius ir paskelbus pagrindinį ligos sukėlėją, individualiai kiekvienam nustatinėti beveik nebėra prasmės: tas pats virusas būna susargdinęs 80–90 proc. ligonių. Tiesa, dalis virusų gali būti ir šiek tiek pasikeitę.
Esant gripo epidemijai stebimas ir viršutinių kvėpavimo takų ligų virusų pakilimas. Todėl šeimos gydytojas turi visada labai atidžiai įvertinti simptomus: ar tikrai sergama gripu.
„Gripo pradžia yra staigi, lydima aukštos temperatūros, raumenų, sąnarių, akių obuolių skausmo. Kitų infekcijų atveju nebūna tokios stiprios intoksikacijos, temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, vargina sloga, – simptomus vardijo profesorius. – Tačiau epidemijos metu dažniausiai daugumai pacientų ligos priežastimi nurodomas gripas.“
Leisti organizmui kovoti
Susirgus gripu patariama gerti labai daug skysčių – ne mažiau 2,5–3 litrų per dieną.
„Karščiuojant sutirštėja kraujas – ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Tokiu būdu gali išsivystyti visiškai netikėtos komplikacijos: miokardo infarktas arba insultas. Skystį reiktų gerti lėtai, kad jį spėtų įsisavinti skrandis. Temperatūrai mažinti tinka liepžiedžių arba aviečių ūglių arbata“, – sakė gydytojas.
A. Laiškonis priminė, kad karščiuojant būtina tris keturias dienas gulėti, dažnai nenumušinėti vaistais palyginti neaukštos (iki 38,5 °C) temperatūros.
„Negalima trukdyti organizmui pačiam apsiginti. Žmonės labai neteisingai elgiasi, kai 3–4 kartus per dieną geria paracetamolį ir numuša temperatūrą. Be to, šis vaistas nėra visiškai nekaltas – būtina neviršyti 4 gr. per dieną. Ypač atsargiai jis skiriamas vartoti senesniems žmonėms ir vaikams“, – įspėjo profesorius.
Jeigu įmanoma, namuose gripu sergantį žmogų reikėtų izoliuoti, dažnai plauti rankas, drėgnai valyti kambarį. Kosėdamas ar čiaudėdamas ligonis turėtų prisidengti burną, dėvėti kas 3–4 valandas keičiamas kaukes.
Tarp kitko
Jei ilgai sėdite internete, labiau rizikuojate susirgti peršalimo ligomis bei gripu. Mokslininkai tikina, kad piktnaudžiavimas socialiniais tinklais gali susilpninti imunitetą. Pagrindinis argumentas: be interneto nebetveriančio žmogaus kraujyje šokinėja streso hormono – kortizolio – koncentracija.
