Netrukus bus atlikti nuodugnesni tyrimai, o tuo tarpu tikimasi, kad šis atradimas ateityje leis kurti efektyvesnius gydymo planus.
Naujausi tyrimai, kurie buvo publikuoti žurnale „Science Translational Medicine“, atskleidė, kad auglių ląstelės į pasninko stresą reagavo kitaip nei normalios ląstelės. Jos netapo neaktyvios, bet vis augo ir dalinosi, kol galiausiai susinaikino.
Tyrimams vadovavęs Pietų Kalifornijos universiteto profesorius Valteris Longo sakė: „Pasirodo, ląstelės pradeda save žudyti.“
„Vėžinės ląstelės bando kompensuoti visus tuos dalykus, kurių trūksta kraujyje po pasninko, bet joms nepavyksta“, – aiškino jis.
Profesorius V. Longo ir jo komanda siekė nustatyti, kaip pasninkas veikė peles, sergančias krūties, šlapimo takų ir kiaušidžių vėžiais.
Paaiškėjo, kad pasninkas be chemoterapijos sulėtino krūties vėžio, odos vėžio melanomos, smegenų vėžio gliomos ir nervinio audinio vėžio neuroblastomos augimą. Pasninkas, derinamas su chemoterapija, padidino vėžio gydymo veiksmingumą.
Besikartojantys pasninkavimo ciklai, derinami su chemoterapija, pagydė 20 proc. labai agresyvia vėžio forma sirgusių pelių ir 40 proc. tų, kurios sirgo ne tokia agresyvia tos pačios rūšies vėžio forma.
Pelės, kurios buvo gydomos tik chemoterapija, neišgyveno.
Mokslininkai jau ėmėsi tirti pasninko poveikį žmonėms, bet tai, ar kalorijų ribojimas yra naudingas vėžiu sergantiems žmonėms, patvirtins arba paneigs tik keletą metų truksiantys klinikiniai tyrimai.
Visgi tyrėjai pabrėžia, kad pasninkas gali būti pavojingas pacientams, kurie jau neteko daug svorio ar kurie priklauso kitai rizikos grupei, pavyzdžiui, serga cukralige. Preliminarių klinikinių tyrimų rezultatai bus pristatyti kasmetiniame Amerikos vėžio onkologų draugijos suvažiavime, kuris įvyks Čikagoje birželio mėnesį.
Profesorius V. Longo pabrėžė, kad tyrimo metu bus siekiama nustatyti tik tai, ar pacientai gali toleruoti trumpus pasninkavimus dvi dienas prieš chemoterapiją ir vieną dieną po jos. Jis pridūrė nežinantis, ar pasninkas pasirodys esąs veiksmingas gydant žmones.
Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad pasninkas apsaugojo normalias ląsteles nuo chemoterapijos poveikio, bet nesaugojo vėžinių. Manoma, kad pasninkas gali padėti susilpninti auglių ląsteles ir padaryti jas labiau pažeidžiamas.
Profesorius V. Longo pridūrė: „Gali būti, kad nugalėti vėžines ląsteles galima ne žudant jas vaistais, bet sukuriant ekstremalias sąlygas, pavyzdžiui, pasninkavimą, į kurias greitai reaguoti sugeba tik sveikos ląstelės.“
