Ašarojančios akys gali varginti ir esant sausų akių sindromui.
43 metų Romas skundžiasi, kad atvėsus orams jam labai sausėja akys.
„Be to, naudoju kontaktinius lęšius. Ar tai susiję? Kaip įveikti tokį negalavimą?“, – klausia vyras.
Atsako specialistas
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Oftalmologijos centro vadovas, akių ligų gydytojas, oftalmologas-mikrochirurgas dr. Paulius Rudalevičius:
– Kalbant apie kontaktinius lęšius, derėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia reikėtų nustatyti, kokia priemonė individualiu atveju tinka. Yra žmonių, kurie puikiai toleruoja bet kokius kontaktinius lęšius. Bet yra tokių, kuriems priimtinos tik kai kurios jų rūšys. Renkantis svarbu žinoti, kad kiekvieni kontaktiniai lęšiai turi savo specifikaciją, yra šiek tiek skirtingai nešiojami ir jaučiami – jie gaminami iš skirtingų medžiagų, nevienodas būna ir jų naudojimo terminas (savaitiniai, vienkartiniai).
Neretai žmogus būna jautrus ne tiek pačiam kontaktiniam lęšiui, kiek dezinfektantams, specialiam skysčiui, kuriame lęšiai laikomi, kuriuo plaunami, valomi. Tad minėti simptomai gali atsirasti ir pakeitus šias higienos priemones.
Viena sezoninių akių sausumo atsiradimo priežasčių – dėl šildymo išsausėjęs patalpų oras. Jei jose ilgai sėdima neišeinant į lauką, intensyviai dirbama prie kompiuterio, koncentruojamasi į ekraną, tiek sulėtėjęs mirksėjimas, tiek kondicionieriai džiovina akies paviršių, ji mažiau aprūpinama deguonimi. Todėl, jei tik yra galimybė, svarbu vėdinti patalpas, naudoti drėkiklį. Tai visapusiškai teigiamai veikia sveikatą – naudinga ne tik akių, bet ir nosies gleivinei, peršalimo ligų prevencijai.
Kita priemonė: šiek tiek suvilgyti akies paviršių ir palengvinti situaciją galima naudojant dirbtines ašaras. Jų vėlgi yra įvairiausių – reikėtų rinktis individualiai. Tačiau jau keletą metų ypač pabrėžiama, kad draugiškiausios akims – dirbtinės ašaros be konservantų. Jie gali papildomai dirginti akies paviršių. Tiesa, konservantų neigiamas poveikis gali pasireikšti ne iškart, bet po ilgesnio nuolatinio naudojimo.
Nemažai žmonių atvėsus orams skundžiasi ir akių ašarojimu. Tačiau tai nėra tik žvarbaus oro pasekmė, o galimo sutrikimo, pavyzdžiui, uždegimo, kurį lydi paraudimas, perštėjimas, ašarojimas, simptomas. Ašarojančios akys gali varginti ir esant sausų akių sindromui. Tuomet pačios ašaros tūrio užtenka, jų gamyba nėra sutrikusi, tačiau jų sudėtis nepilnavertiška, dėl to jos negali pilnai atlikti savo funkcijos.
Ašaros skysčių disbalansas būdingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims vyresnėms nei 50 metų, tačiau ši problema vargina ir jaunesnius. Šiuo atveju taip pat siūlome pacientui naudoti dirbtines ašaras – kaip priemonę, praturtinančią sudėtinę ašarų dalį.
Kita vertus, jei negalavimai nėra sezoniniai, minėti simptomai kamuoja dažnai, nereikėtų delsti kreiptis į akių gydytoją. Dėl to gali būti kaltos ir kitos bėdos – ašarų kanalėlių užsikimšimas, persistuojantis uždegimas, sisteminių vaistų šalutinis poveikis ir kt.
Tarp kitko
Šiuo laikotarpiu dažnos ir sezoninės virusinės infekcijos, akių junginės uždegimai. Jie perduodami tiesioginio kontakto būdu, tad riziką užsikrėsti padidina dažnas buvimas gausesniuose žmonių susibūrimuose, dažnesnis važinėjimas viešojo transporto priemonėmis ir kt. Nors kol kas akies paviršiaus uždegimų protrūkio nėra, dažnai žiemos metu būna kelių savaičių ar mėnesio sezoninė tokių ligų banga.
