- Kokia Jūsų nuomonė apie šią tradiciją? Mitybos požiūriu ji tikrai nėra labai sveika.
- Tradicijų laikymasis dažnai suartina ir suteikia ramybės, džiaugsmo. Ir tam tikri šeimyniniai patiekalai, kurie eina iš kartos į kartą ir be kurių neįsivaizduojam Kūčių ir Kalėdų, net jeigu jie yra pagal šiuolaikines normas ir nesveiki, bet jeigu jie suteikia džiaugsmo ir iš tikrųjų yra jums skanūs, tai jie tikrai gali būti racione. Tik vėl gi klausimas yra, kiek mes tą suvokiam, kiek mes jų suvalgom.
Nes jeigu tų 12 patiekalų sudėtume po pusę šaukšto, kad paragautume, tai to visiškai pakanka. Ir kitas dalykas, kokius tuos 12 patiekalų mes darome. Jeigu visi jei yra riebūs, pervirti ir perkepti, tai tada tikrai blogai jausitės kitą dieną. Bet jeigu dalis patiekalų bus raugintos daržovės, griežčiai, kurios yra sezoninės daržovės ir anksčiau lietuviai jų žiemą daug valgydavo, švieži burokėliai, šiek tiek pafermentuoti, tai jie labai palengvins virškinimą. Riebi žuvis, patiekiama nebe užpilta aliejumi, o su šiek tiek apdorotom ar šviežiom daržovėm, jau nebesukels sunkumo jausmo, o šviežios daržovės pagelbės su tuo susidoroti.
Kisielių geriau būtų gerti ne tarpe tarp valgymų, o kol laukiame vakarienės, jeigu jau yra įprasta jį vartoti jūsų šeimoje.
- Bet dažniausiai tradicijos siūlo didžiulę įvairovę patiekalų, kurių sudėjus netgi po šaukštą pilve gaunasi nebloga mišrainė...
- Reikėtų žiūrėti, kiek mes tą galim keisti. Ar mes patys ruošiame tuos patiekalus, ar ne patys, ar galim su šeima pasitarti, kurie yra tikrai tradiciniai patiekalai ir turi likti. Galbūt kažką gaminti vienam, o kažką kitam. Nes iš tiesų labai dažna situacija yra, kad šeimininkės lyg ir supranta, kad galbūt reikėtų kitaip, bet jeigu nežino ką daryti kitaip, tiesiog daro kaip visada. Tai kitą kartą net ir nebūna ta priežastis, kad nenori, bet gal tiesiog neturi idėjos. Todėl labai svarbu yra šeimoje kalbėtis, ko mes norėtumėm ir kaip, kaip mes norėtumėm jaustis.
Labai svarbu, kad mes daugiau dėmesio kreiptumėm ne į patį maistą, o į bendravimą, vienas kito išklausymą ir išklausimą, kas gero nutiko per tuos metus, nes kas bloga nutiko, jau tikrai žinom. Daugiau teigiamų emocijų, apsikabinimų, šalia pasėdėjimo, pabendravimo. Ir tokiu atveju valgymui lieka mažiau laiko ir dėmesio, taigi mažiau prisikemšame.
- Bet ne paslaptis, kad per didžiąsias šventes šeimai susirinkti kartu būna tarsi prievolė, o iš tiesų būna didžiulis stresas. Taigi tas valgymas tampa vieninteliu bendru dalyku prie to stalo.
- Manau, kad galbūt šiais metais galima sutarti taip, kad prie stalo bus galima kalbėti TIK apie gerus dalykus. Ar iš pirmo karto viskas pavyks? Tikėtina, kad ne. Bet tikrai jau bus geriau. Jeigu yra didelė šeima, kad turėtumėte bendraminčių, reiktų paskambinti prieš tą vakarą ir rasti, su kuo ir apie ką prie stalo bus kalbama, kad ši idėja būtų palaikyta. O kai bus ne vienas žmogus, o keli, tai tikrai ta idėja įsigyvendins. Taigi reiktų atlikti namų darbus prieš šventę.
Dar galima pasiruošti įvairių užsiėmimų. Juk yra visokių liaudiškų burtų, skirtų Kūčių vakarui, ir visai nesvarbu, tikite jais, ar ne. Ir nors kartais žmonės į tai žiūri skeptiškai, bet paskui, kai viskas įsilinguoja, ypač jeigu būna vaikų, jiems būna smagu ir įdomu.
- O kokia jūsų šeimoje buvo patirtis su šventiniu stalu? Ar teko paskui kurti savo tradicijas?
- Iš tikrųjų tai mes turime tradiciją visko paragauti, bet tas paragavimas gali būti ir pusė šaukštelio. Su kiekvienais metais tie patiekalai darosi vis lengvesni, nes ir mano tėveliai pradėjo laikytis tos mitybos, kurią aš propaguoju, tai viskas pasidarė daug paprasčiau. Daržovės tapo nebe tokios pervirtos, riebalų mažiau, ir šviežių daržovių atsiranda ant stalo. Todėl to apsunkimo nelabai ir tenka patirti. Be to, kiekvienais metais peržiūrim Kūčių stalą ir pasiderinam, kokius patiekalus gaminsime.
- Kokių galėtumėte duoti patarimų, kad stalas būtų sveikesnis?
- Siūlyčiau kitaip paruošti daržoves. Pavyzdžiui, burokėlių nevirti, o pagaminti arba šviežius (burokėlių karpačio), arba kepti orkaitėje, tada jie išlaiko geresnę struktūrą ir labai smagūs valgyti.
Gaminant mišraines mažiau, nei įprasta, apdoroti daržoves, tada jos išlaiko tokį traškumą.
Kūčių dieną patarčiau visgi valgyti, nes būna tokių žmonių, kurie visą dieną nevalgo, kad galėtų sau leisti pavalgyti vakare. Bet tada jie per trumpą laiką labai stipriai persivalgo. Pavalgius siūlau nebesėdėti prie stalo, o eiti į kitą vietą kažką veikti. Kūčių vakaras juk būna ganėtinai ilgas, o po kelių valandų galite pakartoti prisėdimą – kas valgys mažiau, kas daugiau, bet tai jau nebebus ištisinis valgymas. Mažų vaikų nerekomenduočiau versti visko ragauti, tegul jie valgo tik tai, ko nori ir kiek nori.
