Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ konsultacijų ir diagnostikos skyriaus gydytoja endokrinologė, direktoriaus pavaduotoja medicinai dr. Jūratė Butnorienė pasakoja apie dažniausiai pasitaikančias šios endokrininės liaukos ligas ir pataria, kas galėtų padėti jų išvengti.

- Kokios yra pagrindinės skydliaukės funkcijos?

- Skydliaukė – tai endokrininė liauka, gaminanti jodo turinčius tiroidinius hormonus (tiroksiną (FT4), trijodtironiną (FT3)) bei kalcitoniną. Skydliaukė, dėl į kraujotaką išskiriamų hormonų, lemia audinių ląstelių diferenciaciją, vaisiaus vystymąsi, vaiko augimą, psichomotorinį išsivystymą, protinę veiklą, skatina deguonies įsisavinimą audiniuose, veikia visus žmogaus organizmo audinius ir reguliuoja juose vykstančios medžiagų apykaitos greitį.

- Kokie gali būti skydliaukės veiklos sutrikimai, ligos?

- Dažniausiai pasitaikančias skydliaukės ligas galima santykinai suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – tai ligos, kurių metu pakinta skydliaukės audinio struktūra, kita grupė – tai ligos, kurių metu pakinta skydliaukės funkcija. Skydliaukės veiklos suaktyvėjimą lemia hormonų hiperprodukcija – ši būsena vadinama hipertiroze (arba tirotoksikoze). Hipotirozė – tai būklė, kai skydliaukė funkcionuoja nepakankamai arba yra pašalinta chirurginiu būdu, arba jos veikla sutrikusi po gydymo radioaktyviuoju jodu. Skydliaukės uždegimas vadinamas tiroiditu. Yra keletas tiroiditų rūšių. Dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikantys yra poūmis, po gimdymo ir lėtinis tiroiditai.

Poūmis tiroiditas – dažniausia skausmų skydliaukės srityje priežastis. Pacientai dažnai skundžiasi karščiavimu, silpnumu ir skausmais kakle, skydliaukė gali būti padidėjusi ir, dažniausiai, labai skausminga čiuopiant. Esant poūmiui tiroiditui skydliaukė iš pradžių gali būti hiperaktyvi, vėliau funkcija gali keistis ir pasireikšti hipotirozė, dar vėliau funkcija normalizuojasi.

Poūmis beskausmis tiroiditas būdingas moterims po gimdymo (3–16 % gimdyvių). Tai autoimuninis susirgimas, kuriam būdingas staigus tirotoksikozės simptomų pasireiškimas, esant neskausmingai skydliaukei, po to skydliaukės veikla trumpam normalizuojasi, vėliau sulėtėja (hipotirozės fazė) ir, galų gale, 80 % moterų skydliaukės veikla normalizuojasi, o 20 % išlieka hipotirozė.

Lėtinis autoimuninis tiroiditas paprastai iš pradžių nesukelia jokių simptomų, kartais gali pasijausti nemalonių simptomų kakle, skydliaukė būna standi, nelygi. Šio tiroidito metu skydliaukės veikla gali būti arba suaktyvėjusi (trunka kelis mėnesius), arba normali, arba sulėtėjusi. Visgi dažniausiai esant lėtiniam autoimuniniam tiroiditui skydliaukės veikla sulėtėja (vystosi hipotirozė).

- Kokios pagrindinės skydliaukės ligų priežastys? Kas paprastai jas lemia?

- Paprastai skydliaukės ligas lemia jodo trūkumas, paveldėtas genetinis polinkis, patirtas fizinis ar emocinis stresas, nėštumas, patologinių autoimuninių mechanizmų išsivystymas organizme, vaistų su jodu vartojimas, jonizuojamosios spinduliuotės poveikis ir pan.

- Tokie sutrikimai labiau būdingi vyrams ar moterims?

- Skydliaukės ligos dažnesnės moterims. Pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcija (tirotoksikoze) dažniau serga moterys negu vyrai (5:1), o lėtinis autoimuninis tiroiditas, ilgainiui lemiantis skydliaukės hipofunkciją, dažniausiai diagnozuojamas 30–50 metų amžiaus asmenims, moterų ir vyrų santykis – 8–9:1.

- Kas būdinga sumažėjusiai skydliaukės veiklai?

- Esant hipotirozei organizme trūksta arba visai nėra skydliaukės gaminamų hormonų. Skydliaukės hipofunkcijai (hipotirozei) būdinga fizinio ir psichinio pajėgumo sumažėjimas, depresinė nuotaika, nuovargis, lėtumas, padidėjęs jautrumas šalčiui, odos išsausėjimas, pleiskanojimas, galimas kūno masės didėjimas, pabrinkimai, sausi lūžinėjantys nagai, gausus plaukų slinkimas, vidurių užkietėjimas, pakitęs balsas (tampa grubus, užkimęs), duslūs širdies tonai, retas širdies ritmas, lytinės funkcijos sutrikimas ir pan.

- Kaip diagnozuojami skydliaukės sutrikimai?

- Skydliaukės veiklos sutrikimai nustatomi tiriant kraujyje hormonų, reguliuojančių skydliaukės veiklą, koncentraciją bei pačios skydliaukės pagamintų hormonų kiekį.

- Kas kiek laiko rekomenduojama profilaktiškai atlikti skydliaukės hormonų tyrimus?

- Profilaktiškai skydliaukės hormonų tyrimus prasminga atlikti kartą per metus.

- Ar yra būdų skydliaukę pasitikrinti pačiam?

- Apčiuopus kakle guzą ar pajutus keletą naujų simptomų, tokių kaip rankų drebulys, gausus prakaitavimas, svorio pokyčiai, akcentuotas ar dažnas širdies plakimas, išsausėjusi oda, galūnių šalimas, vidurių užkietėjimas, depresinė nuotaika ir pan., rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus minėtus specifinius kraujo tyrimus ir įvertinus skydliaukę ultragarsinio tyrimo metu galima diagnozuoti patologiją.

- Kas nutinka skydliaukės negydant?

- Esant negydomam skydliaukės funkcijos sutrikimui, visų organizmo sistemų darbas sutrinka, pakitimams progresuojant žmogus gali mirti.

- Kokiais atvejais reikia operuoti skydliaukę?

- Chirurginis skydliaukės gydymas taikomas įtarus vėžį, esant spaudimo reiškiniams iš skydliaukės pusės į kaklo organus (stemplę, trachėją) bei esant neveiksmingam medikamentiniam hiperaktyvios skydliaukės gydymui, kai baigus gydymo kursą liga atsinaujina.

- Kaip keičiasi žmogaus gyvenimas pašalinus skydliaukę?

- Pašalinus skydliaukę operacijos metu ar po gydymo radioaktyviuoju jodu, kai užslopinama skydliaukės veikla, skiriama pakaitinė hormonų terapija levotiroksinu. Vaisto dozė nustatoma pagal organizmo poreikius kas 6 mėnesius ištiriant hormonų kiekį kraujyje. Reguliariai vartojant teisingą vaisto dozę žmogaus gyvenimo kokybė išlieka nepakitusi. Vienintelis nepatogumas – kas rytą nepamiršti išgerti rekomenduotą vaisto dozę ir periodiškai (kas 6 mėn.) atliekant kontrolinius hormonų tyrimus pasitikrinti, ar vartojama dozė tinkama ir, atitinkamai, pagal poreikį, pasitarus su gydytoju endokrinologu, ją koreguoti.

- Ar yra būdų, padedančių išvengti skydliaukės veiklos sutrikimų?

- Siekiant išvengti skydliaukės ligų, reikia vengti (kiek tai realiai įmanoma) stresinių situacijų, jonizuojamosios spinduliuotės poveikio, maiste turėtų būti užtektinai jodo (nei per mažai, nei per daug). Be to, dėl cigarečių dūmuose esančių tiocianatų, neigiamai veikiančių skydliaukės veiklą, tarp rūkalių dažniau vystosi po gimdymo (moterims) ir lėtinis tiroiditai, todėl reikėtų vengti šio sveikatai žalingo įpročio.

Įdomu

Skydliaukė yra maždaug 15–30 g svorio, paprastai padidėja per mėnesines bei nėštumą.

Remiantis Amerikos skydliaukės asociacija, visame pasaulyje yra apie 200 milijonų žmonių, kurie turi skydliaukės veiklos sutrikimų.

Arkanzaso universiteto Medicinos mokslų fakulteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, išdresuotas vokiečių aviganio mišrūnas, vardu Frenkis, gali užuosti skydliaukės vėžį pacientų šlapimo mėginiuose beveik 90 % tikslumu.