Vieni užsiplikome močiučių, tėvų ar savo paties sudžiovintas vaistažolių arbatas, kabiname šaukšteliais uogienes, medų, kiti skubame į parduotuves pirkti arbatos mišinių.
Tam, kad geriau pažintume Lietuvoje mėgstamas arbatas, jų rūšis ir sudėtines dalis, kalbiname UAB „Arbatos rojus“ direktorę Jolantą Skorupskienę. Pasak Jolantos, į Lietuvą importuojama juodoji, žalioji, baltoji, vaisinė, raudonoji, žolelių arbatos. Ir kiekviena dar turi daugybę rūšių.
Juodoji arbata yra stipresnė, joje yra daugiau kofeino nei kitų rūšių arbatoje, nedidelis kiekis kalorijų, natrio ir baltymų, daug fenolio, kuris yra oksidantas.
Arbatos mėgėjai su malonumu gardžiuojasi juodos arbatos mišiniais su kardamonu, džiovintomis erškėtuogėmis, mėlynėmis, spanguolėmis ir net čili pipiriukais. Šie priedai praturtina arbatą naudingomis medžiagomis.
Kardamonas Europoje aprašytas Senajame testamente IV a. pr. Kr., pradėtas vartoti Europoje viduramžiais vaistinėse kaip be galo brangus vaistas, turintis daugybę gydančių savybių.
Čili pipiriukai aštrų skonį sukeliančiomis medžiagomis veikia gleivinę ar odoje esančius receptorius, atsiranda karščio pojūtis, receptoriai geriau aprūpinami krauju, atveriamos odos poros, skatinančios prakaitavimą.
Migdolai laikomi vieni geriausių maistų smegenims.
Spanguolės padeda ne tik nuo peršalimo, jos naudingos virškinimo, širdies, kraujagyslių sistemoms. Jose gausu vitaminų P, B1, B2, B6, C, PP, įvairiausių mineralinių medžiagų kalio, kalcio, cinko, vario, stroncio, fosforo, geležies, aliuminio, boro, mango, nikelio – viso 25 cheminiai elementai.
Žalioji arbata – tai arbata, kurią gaminant lapelių oksidacijos procesas sustabdomas kaitinant: naudojant garus ar sausai kepinant karštose keptuvėse. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos: vitaminai, mineralai, teinai, taninai. Į žaliųjų arbatų mišinius dažnai dedama citrinos, imbiero, ženšenio šaknies gabalėlių. Šios arbatos teikia ypač daug energijos, tai žvalumo užtaisas. Gerkime jas rytais.
Vaisinės arbatos – vitaminų bombos! Citrinos, vyšnios, razinos, ananasai ,avietės, braškės, juodieji serbentai, kivi, papajos – tai vaisinių arbatų sudedamos dalys. Siurbtelime arbatos gurkšnį ir prisimename vasaros skonį.
Prieš miegą galime skanauti raudonąją arbatą. Tai – ankštinės kultūros lapeliai, augantys pietų Afrikos kalnuose. Natūralios spalvos. Nėra kofeino, nedaug tanino, tačiau gausu mineralinių medžiagų. Labai skani raudonoji arbata mišinyje su rožių pumpurais ir žiedlapiais, šeivamedžio uogomis, cinamonu ar gvazdikėliais.
Matės arbata suteikia pavargusiam organizmui energijos dozę, o Pu-Erh padeda mažinti svorį.
Kas nori Lietuvoje rinktų gėrybių? Prašome! Kmynai, pipirmėtė, mėta, pelynas, ajeras, kiaulpienių šaknys. Visi šie augalai priskiriami prie virškinimą gerinančių vaistažolių. Užplikinus jas ir įsijungus TV programą nebaisu per reklaminę pauzę saldainiuką, džiūvėsėlį, obuolį ar net sumuštinį prieš miegą sukrimsti.
Tačiau ką daryti, jei visgi, paslydome ir neatsisakėme nuodėmingų naktipiečių prie puodelio arbatos?
Gyd. Berta Zaleckienė tokiais atvejais rekomenduoja nusiraminti, nekaltinti savęs, bandyti padėti savo organizmu ramiai pagulint. Jei simptomai tebevargina, pagelbėti gali medikamentinės priemonės, kurių sudėtyje yra lipazės, amilazės, proteazės fermentų, užtikrinančių riebalų, angliavandenių ir baltymų virškinimą. Šie preparatai palengvina ar net visiškai panaikina persivalgius atsiradusio laikino kasos funkcijos nepakankamumo simptomus, padeda palaikyti pakankamą kasos fermentų aktyvumą dvylikapiršteje žarnoje tuomet, kai joje virškinamas maistas.
L. Varanavičienė
