Mitybos analitikė Kristina Karpavičienė įvardija dažniausias mitybos klaidas ir pataria, koks maistas suteiks daugiau šilumos mūsų kūnams.
Gydytoja Kristina Karpavičienė virtuvės reikalais domisi nuo vaikystės. Iš pradžių gamino kartu su močiute, vėliau, svečiuodamasi užsienyje, pastebėjo, kad dažniau gręžiojasi ne į batelius vitrinose, o į buitinių prekių parduotuves, kur sudėti puodai, dubenys ir keptuvės. Vėliau mitybos subtilybes studijavo savarankiškai. Įkūrusi klubą „Sveikatos medis“, K.Karpavičienė sukauptomis žiniomis dalijasi su bendraminčiais, rengia seminarus, degustacijas ir vaikų dienos stovyklas.
„Visi draugai žino, kad esu šios srities maniakė, todėl nuolat teiraujasi, koks trintuvas geriausias, kuri daržovė maistingiausia“, − šypsosi mityba besidominti K. Karpavičienė.
Baltymai − ne tik iš mėsos
Dažnas pradėjo daugiau domėtis tuo, ką valgo. Kodėl maitintis sveikai tapo populiaru ir net madinga? Gydytojos K.Karpavičienės nuomone, visi skuba, neturi laiko ramiai pavalgyti, todėl padaugėjo sveikatos problemų.
„Manau, daugelį ligų lemia nesveika mityba, stresas ir genetika. Nesveika mityba – pagrindinė širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto ir nutukimo priežastis“, − teigia mitybos specialistė.
Lietuviai vartoja per daug nesveiko maisto. Reikėtų vartoti daugiau šviežių daržovių, vaisių ir augalinės kilmės maisto. „Žmonės neįsivaizduoja, kad gyvulinės kilmės baltymus galima keisti augaliniais baltymais. Visi mano, kad pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa. Iš tiesų, mėsos kilmė dažnai būna neaiški.
Paklausa sparčiai auga, todėl nespėjama sveikai auginti gyvulių. Jie serga įvairiomis ligomis, yra gydomi antibiotikais, valgydami mėsą mes perimame tas ligas“, – sako K.Karpavičienė. Lietuviams įprasta vartoti per daug baltymų: mėsos rekomenduojama valgyti 2–3 kartus per savaitę, o mes šią normą suvartojame per dieną.
Naudingiausios rudens daržovės
Norint maitintis sveikai, reikia valgyti kuo daugiau natūralaus maisto, šviežių daržovių, vaisių ir grūdų.
„Prasidėjus šaltajam metų laikui, parduotuvėje neieškokime agurkėlių, salotų ir žalumynų – juos turėjome valgyti vasarą. Pereikime prie rudens gėrybių, – pataria mitybos specialistė. – Žmonės maitinasi neatsižvelgdami į metų laiką: visą žiemą valgo „plastikines“ salotas, nors yra daug vertingesnių rudens daržovių.“
Pagirtina mitybos taisyklė – rinktis vietos produktus.
„Lietuvos vaikai turėtų valgyti obuolių. Nebrukite apelsinų ir mandarinų, nes egzotiniai vaisiai gali sukelti alergiją. Duokite kriaušių, vynuogių. Raudonųjų vynuogių sultys ypač sveikos, spausdami jas lėtaeige sulčiaspaude gausime kokteilį, turtingą kalio. Arbūzas yra rudens vaisius.
Žmonės dažnai klysta ir arbūzus valgo vasarą. Birželį ar liepą arbūzai nėra sunokę, todėl jie nokinami nenatūraliai. Tam yra įvairių būdų: vaisiai mirkomi chemikaluose, į pačią vaisiaus šerdį sušvirkščiama chemikalų, ir arbūzas sunoksta per šešias valandas. Jei vasaros pradžioje pirksite arbūzą, ir jis bus raudonas, bet nesaldus, vadinasi, jis buvo chemiškai sunokintas. Tokiu arbūzu lengva apnuodyti vaikus, o apsinuodijimai sunkiai gydomi“, – pataria mitybos analitikė. K. Karpavičienė siūlo pasidaryti lengvą inkstų valymo programą. Per savaitę galite suvalgyti net ir visą arbūzą: jis, iš esmės, yra vanduo, turintis medžiagų, valančių inkstus ir šlapimtakius.
Rudens karaliumi K.Karpavičienė vadina moliūgą. Jis turi 5–6 kartus daugiau karoteno nei morkos. Moliūgas stiprina akis ir imunitetą, todėl yra tinkamas ruošiantis žiemai. Vaikams reikėtų visais įmanomais būdais siūlyti šios daržovės: virti sriubas, spausti sultis, maišyti su kitų vaisių ar daržovių sultimis. Moliūgo galima dėti į troškinius ar vegetarišką plovą su ryžiais.
Laikas keisti garnyrą
Mėsos ar žuvies patiekalų garnyrai rudenį turėtų būti kitokie nei vasarą.
„Pomidorų, agurkų, žalių salotų ir ridikėlių su grietine sezonas baigėsi, ateina kopūstų, morkų, salierų, pastarnokų, ropių ir ropučių laikotarpis. Jas galime tarkuoti į salotas, troškinti garuose. Topinambas – žieminė bulvė – artėjant Naujiesiems metams turėtų keisti įprastas bulves, nes jose nelieka jokių vitaminų. Topinambų, kuriuose gausu vitaminų, galima dėti į sriubą, bet skaniausi ir sveikiausi yra žali“, – pataria K. Karpavičienė.
Gydytoja skatina valgyti ir burokus. Daržoves siūlo troškinti garuose arba kepti orkaitėje.
„Suvyniojus į foliją galima kepti ir burokus, ir morkas, tada jas gaminti įprastai, pvz., pjaustyti į salotas. Keptos daržovės nepraranda vitaminų, išlaiko visą saldumą. Kitas daržovių ruošimo būdas, kurį rekomenduočiau, yra rauginimas. Raugintų daržovių duokite ir vaikams, ypač kai jiems skauda pilvuką. Raugintuose produktuose yra gerųjų bakterijų, kurių nerasite nė viename pirktiniame papilde“, – teigia K.Karpavičienė.
Daržoves rauginti paprasta – jų griežinėlius tereikia užpilti sūriu vandeniu. Nedaug kas žino, kad labai gardūs yra rauginti moliūgai.
Gaminkite kartu su vaikais
Mitybos specialistė K. Karpavičienė, auginanti dvi dukras, siūlo ir vaikus įtraukti į maisto gamybos procesą – taip mažieji mieliau ragaus naujus patiekalus. Norint, kad vaikas valgytų daugiau vertingų daržovių, kartais tenka ir pagudrauti. „Trintose sriubose galima paslėpti daug įvairių daržovių, o gretine ar aliejumi lėkštėje nupiešti linksmą paveikslėlį. Įkalbinkite vaiką paragauti, o vėliau jam ims patikti“, – gudrių patarimų duoda gydytoja K. Karpavičienė.
Norėdami mažinti suvartojamos mėsos ar žuvies kiekį, vietoj įprastų patiekalų rinkitės grūdines kultūras. Pasiruoškite vis kitokį grūdinį produktą: lęšius, ryžius, viso grūdo makaronus, balandas, avinžirnius, grikius ir maišykite su troškintomis daržovėmis. Pridėję džiovintų žolelių, kiekvienąkart turėsite vis kitokį troškinį. „Tokį patiekalą galite įdėti ir vaikui į mokyklą, juk kokias nors daržoves jis mėgsta ir valgo“, – sako K. Karpavičienė.
Sėklos suteiks energijos
Sveikos mitybos propaguotoja siūlo mažinti perdirbtų produktų kiekį, o aukščiausios rūšies miltus keisti viso grūdo miltais. „Baltuosiuose miltuose yra mažai naudingų medžiagų. Džiugu, kad dabar galima rinktis: yra žirnių, grikių ir speltos miltų“, – įvairovės svarbą pabrėžia K. Karpavičienė.
Artėjant šaltajam sezonui, norisi daugiau riebalų turinčio maisto, todėl labai svarbu rinktis kokybišką aliejų: jis turėtų būti nerafinuotas, šalto spaudimo. Rudenį, atsisakę lapinių salotų, jas keiskite įvairiausiomis sėklomis. „Vasarą visą saulės energiją augalai kaupia lapuose ir žieduose. Kai atšąla, saulės šiluma kaupiama augalų sėklose. Papildomos energijos galime gauti valgydami sėklas, jos organizmui teikia energiją, padeda sušildyti šąlančias galūnes. Sėklos ir iš jų spaudžiami aliejai yra puikus baltymų šaltinis. Iš įvairių riešutų ir sėklų taip pat galima pasigaminti pieno kokteiliams gardinti“, – pataria mitybos specialistė.
Nepamirškite ir daigintų sėklų: jos turi daug vitaminų ir mineralų. Sėklų galite prisidaiginti namie. Daigeliais gardinkite troškinius, salotas ir kokteilius.
Pasigaminkite avižų pieno
Jums prireiks vos 1 stiklinės viso grūdo avižų dribsnių!
1. Nuplaukite avižų dribsnius.
2. Nuplautas kruopas užpilkite vandeniu ir palikite 8 val.
3. Nupilkite vandenį, nuskalaukite dribsnius ir trintuvėje susmulkinkite su 4 stiklinėmis vandens.
4. Gerai nukoškite (geriausia per marlę).
Gausite apie 800 ml avižų pieno. Likusias „nuosėdas“ galite panaudoti sriuboms ar padažams tirštinti. Jos puikiai tinka ir kepiniams skaninti. Avižų pienas tinka alergiškiems žmonėms ir mažiems vaikams.
