Šitokia teorija yra teisinga tik iš dalies. Vienu atžvilgiu, kad kai kurie pamiršta, jog nuo šeštos valandos iki laiko, kada einama miegoti kartais yra daug daugiau nei 3-4 valandos, o juk tik tiek tereikia palikti tarp vakarienės ir miego. Tačiau kitu atžvilgiu, mokslininkai įrodė, kad 12 valandų badavimas (angl. overnight fasting) tarp vakarienės ir pusryčių duoda teigiamų rezultatų figūrai ir sveikatai.

Pirmoji atlikta studija įrodo, kad valgant bet kada – dieną, vakare, vidurnaktį, paryčiais – pilnėjama greičiau, o medžiagų apykaita lėtėja. Tyrimas atliktas su laboratorinėmis pelytėmis, kurių dieta buvo tokia pati ir, vardan tyrimo, netgi ganėtinai riebi. Toji pelyčių grupė, kuri valgydavo bet kuriuo paros metu, nors ir suvartodavo tą patį nesveiko maisto kalorijų kiekį, tyrimo pabaigoje buvo kur kas storesnė su besivystančiais diabeto simptomais nei toji grupė, kuri valgyti galėjo tik per 8 valandų tarpą. Tad ar vertas tas vidurnakčio užkandis sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir prasto miego?

Tyrimas pateikė ir džiugių naujienų. Kai kurios iš tik dienos metu besimaitinančių pelyčių, galėjo nusižengti taisyklei savaitgaliais ir užkandžiauti, kada tik užsigeidžia. Ir tai nepakeitė tyrimų rezultatų į neigiamą pusę! Toji grupė, kuri paprastai valgė tik 9 arba 12 valandų tarpe, tačiau savaitgaliais – ir bet kuriuo kitu metu, ir toliau išliko liekna ir sveika.

Įdomu ir tai, kad viena iš grupių, kurios iš pradžių maitinosi bet kuriuo metu, neteko dalies priaugto svorio tada, kai joms buvo uždrausta valgyti naktį. Kitaip tariant, nebevalgė „po šeštos“. Mokslininkai tai paaiškino tuo, kad tokia mityba įtakoja organizmo laikrodį ir palaiko geresnį darbo ir poilsio ritmą nei dienos ir nakties ciklai. Nuolat užkandžiaujant organizmas visada yra darbo režime ir išmoksta deginti cukrų kaip pirminį energijos kurą, o tai išreguliuoja fermentus, kurie turėtų išnaudoti riebalų rezervą.

Nors tyrimas atliktas su pelėmis, tačiau įsitikinti eksperimento rezultatais nekainuoja. Svarbu nepamiršti, jog pokyčiai neįvyksta per naktį – akivaizdžių rezultatų galima nepastebėti mėnesį ar kelis, bet juk greiti pokyčiai egzistuoja tik reklamose. Šiuo metu tokio badavimo rūšių yra kur kas daugiau. Mityba yra labai individualus dalykas, kiekvienas randa savo būdą. Vieni žmonės renkasi valgyti 5 dienas per savaitę, o kitas dvi badauti arba suvartoti minimalų maisto kiekį, kiti badauja parą, o treti – 36 valandas. Vis dėl to, nereikia rizikuoti ir užteks paprasčiausiai nuo vakarienės ar paskutinio užkandžio iki pusryčių kitą dieną palikti 12 valandų, kas bus visai nesudėtinga, turint galvoje, jog maždaug 8 iš jų reikėtų praleisti miegant. Badavimas yra geras būdas perkrauti savo medžiagų apykaitą, dėl ko riebalai vėl bus pradėti deginti kaip energijos šaltinis.

Teorijų, ar badavimas baigiasi su pirmu puodeliu kavos ar ne, yra įvairių. Vieni teigia, kad be abejo, pusryčiai jau skaitosi nuo kavos ar arbatos, tad 12 valandų tarpe šito turėtų nebūti. Kiti žiūri atlaidžiai ir netgi leidžia kavą ne tik gerti, bet ir pasigardinti pienu ar saldikliais be kalorijų. Kadangi mityboje turi vyrauti paprastumas ir ji turi tikti prie individualaus gyvenimo būdo ir poreikių, galima išbandyti tai vienaip, tai kitaip, o galiausiai daryti taip, kada jautiesi geriausiai. Tik tokiu būdu teigiami pokyčiai taps sveikos gyvensenos dalimi.

Kitą kartą prieš atidarant šaltyduvą naktį stabtelėk: jei alkis lyg ir nekankina, bet apėmė noras užkandžiauti, gerai pagalvok – ar tai tikrai alkis, o gal tiesiog tavo kūnas ir protas pavargę? Vietoje sukimosi aplink šaldytuvą, išsivirk raminančios arbatos be kofeino. Iš patirties sakau, jau kitą rytą sau dėkosi: ir miegosi geriau, ir pilvas pėdų neužstos.