Sergant reumatoidiniu artritu galima gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau tam būtinos ir paciento pastangos bei bendradarbiavimas su gydytoju. Gyvenant su šia liga žinoti, ką reikia daryti, yra taip pat svarbu, kaip ir žinoti, ko nedaryti. Tad pokalbio su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadove prof. Irena Butrimiene metu paaiškėjo dažniausiai sergančiųjų daromos klaidos, kurių būtina vengti.
Jeigu tiko vienam, nereiškia, kad tiks ir jums
Pasak Reumatologijos centro vadovės, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – pernelyg stipriai pasitikima kitų žmonių išbandytais gydymo būdais: „Pacientai, remdamiesi kitų patirtimi, bando vaistus be gydytojo nurodymų ar priežiūros. Net pasitaiko atvejų, kuomet pacientas primygtinai vaistininko prašo nurodyti ar paskirti vaistus ligai, kuria pacientas mano sergantis, gydyti. Būtina suprati, kad vaistininkas nėra gydytojas, o draugui tinkantis vaistas nebūtinai tiks jums. Vaistininko darbas yra žinoti apie vaistą, o gydytojo – kaip diagnozuoti ir gydyti konkrečia liga sergantį pacientą. Juk šalia artrito pacientai neretai turi ir kitų ligų, kurių buvimas gali modifikuoti artrito gydymą.“
Profesorė akcentuoja, kad tai ypač aktualu reumatoidinio artrito atveju, nes kiekvienas ligos atvejis yra individualus. Tad vaistininkas, nežinodamas paciento ligos istorijos, gali pasiūlyti medikamentą, kuris netgi gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Gydomasi maisto papildais, o ne vaistais
Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog žolelių preparatai ar maisto papildai nekenkia ir juos galima vartoti visiems ir dideliais kiekiais. Tuo tarpu gydytojo paskirtas vaistas – dažnai tik „daug kainuojanti chemija“. Tokios elgsenos rezultatas – nemažos išlaidos papildams ir dėl to netgi atsiradęs lėšų stygius įsigyti paskirtus vaistus.
„Dažniausiai vienas medikamentas, kurį paskyrė gydytojas, yra tinkamesnis pasirinkimas nei penki preparatai, kuriuos sergantysis nusiperka savo iniciatyva. Juolab, kad dažniausiai maisto papildai perkami net nežinant, ar jie pagerins ligos būklę, – kalba profesorė. – Dideli maisto papildų kiekiai nėra gerai, nes jie gali sukelti alergijas. Be to, jų sąveika su vaistais nėra ištirta nuodugniai, todėl būtina juos vartojant konsultuotis su gydančiu gydytoju.“
Mankštintis svarbu, bet štangų kilnoti nereikia
Kartais klaidingai suvokiamas ir vaistų gydomasis poveikis. Svarbu suprasti, kad vaistai stebuklingų galių neturi. Pacientai pamiršta elementarias pastangas dėl savo gerovės, nes manoma, kad užtenka gerti paskirtus medikamentus ir liga bus suvaldyta.
„Reumatoidinio artrito atveju vaistas gali atstatyti sutrikusį imuninių ląstelių, jų produktų balansą, bet raumenų stiprumą atstatyti turi pats pacientas. Privalu mankštintis, bet, aišku, nereikia persistengti. Juk mankšta – tai ne sunkumų kilnojimas, maratonų bėgimas ar ėjimas į sporto salę. Reumatologų siūloma mankšta gerokai skiriasi nuo to, kas įsivaizduojama. Ji neapkrauna sąnarių papildomu svoriu, o atvirkščiai – yra lengva, dažniausiai atliekama gulint. Tokia mankšta skirta atskiriems sąnariams, atskiroms raumenų grupėms ir yra teisingai sukoordinuota“, – kalba gydytoja.
Pagerėjus būklei savarankiškai nutraukiamas gydymas
Praėjus tam tikram laikui po vaistų vartojimo sergančiojo būklė pradeda gerėti. Kalbėdama apie šį ligos gydymo etapą profesorė atkreipia dėmesį į dar vieną egzistuojančią problemą: „Jausdamiesi geriau pacientai, nepasitarę su gydytoju, nustoja vartoti paskirtus vaistus manydami, kad liga jau atsitraukė. Toks elgesys gali padaryti daug žalos sergančiajam.“
Vaistų dozes ir vartojimo periodus nustato gydytojas. Jis taip pat kontroliuoja gydymo metodiką – stebėdamas paciento būklę vienus vaistus keičia kitais. Reumatologijos centro vadovė akcentuoja, kad jeigu gydytojas nurodo ateiti pas jį po trijų mėnesių, tai šiam laikui praėjus ir būtina pasirodyti gydytojui, o nė vėliau (galbūt, net anksčiau, jeigu atsirado nenumatytų reiškinių).
Pasak pašnekovės, reumatiniai susirgimai yra gydomi visą gyvenimą, tik gydymas yra nuolat keičiamas – jis gali būti minimalus, palaikomasis, gali būti ir labai intensyvus. „Pacientas turi suprasti, kad savavališkai nutraukto gydymo atstatymas gali būtų sudėtingas ir psichologiškai sunkus pačiam sergančiajam. Juk per laikotarpį, kada vaistai nebuvo vartojami, ligos būklė gali būti pablogėjusi“, – kalba profesorė.
Internete esanti informacija skirta susipažinti su liga, bet ne priimti sprendimą dėl gydymo
Pasak prof. Irenos Butrimienės, reikia domėtis liga, bet pasikliauti viskuo, ką kalba kiti ar kas rašoma internete – negalima: „Labai gerai, kad žmonės domisi ir ieško informacijos apie ligą internete. Visgi reikia suprasti, kad gydytojas yra tas žmogus, kuris paskirs efektyviausią gydymą. Gerai, kad žmonės pas gydytoją ateina pasidomėję, jau susipažinę su pagrindine informacija apie ligą. Tačiau visą viešumoje prieinamą medžiagą reikia suvokti kaip informacinę, bet nebūtinai tinkančią konkrečiam atvejui.“
Anot profesorės, visi su ligos gydymu susiję veiksmai turi būti derinami su gydytoju: „Kilus klausimams geriau klausti specialisto, o ne ieškoti atsakymo internete. Pasikartosiu – kiekvienas reumatoidinio artrito atvejis individualus. Norėdami sau padėti, o ne pakenkti, sergantys ir jų artimieji turi bendradarbiauti su gydytoju, nes tokiu būdu pasiekiami geriausi rezultatai.“
