5 sveiko gyvenimo būdo taisyklės

1. Meskite rūkyti.

2. Neatsisakykite fizinio krūvio.

3. Venkite antsvorio.

4. Teisingai maitinkitės.

5. Ribokite alkoholį, o geriausia - atsisakykite jo iš viso. Jei negalite, išgerkite ne daugiau penkių alkoholio vienetų per savaitę (1 alkoholio vienetas – taurė vyno arba 40 ml stipraus alkoholinio gėrimo).

Klinikiniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie laikosi šių patarimų, sulaukę 50 metų jaučiasi kur kas geriau negu jų bendraamžiai, nesilaikę šių rekomendacijų, net jei prieš 10 ar 20 metų jų sveikatos būklės buvo maždaug vienodos.

Gydytojai tvirtina, kad širdies ir kraujagyslių ligų atveju, sveikas paciento gyvenimo būdas yra kur veiksmingesnis negu gydymasis geriausioje klinikoje, turinčioje naujausią aparatūrą. Jeigu šiuo metu laikotės bent trijų taisyklių (tai visai neblogai), o kitais metais pradėsite praktikuoti ir likusias dvi, tai mirties nuo širdies infarkto riziką sumažinsite 50 proc.

Kai kurios moterys mano, kad jei jos yra lieknos ir neturi antsvorio, tai sportuoti nėra reikalo. Tai netiesa! Fizinis aktyvumas ne tik padės palaikyti gerą savijautą, bet ir užtikrins sveikatą ateičiai.

Judėkite su malonumu

Jeigu jūsų riedučiai, dviratis ar teniso raketė seniai dulka rūsyje ar sandėlyje, atėjo laikas iškelti juos į dienos šviesą. Danijos mokslininkai atliko tyrimą, dešimt metų stebėdami savanorius. Jie nustatė, kad tiems žmonėms, kurie gaudavo vidutinį, bet reguliarų fizinį krūvį, širdies priepuolio pavojus sumažėjo beveik dvigubai. Tie savanoriai, kurie tik išeidavo pasivaikščioti arba neskubėdami dirbdavo sode, tokio efekto nepasiekė.

Kad būtų smagiau, sportuokite su draugais. Jei vis dėlto pirmenybę teikiate pasivaikščiojimams, stenkitės eiti intensyviai ir padaryti nuo 90 iki 113 žingsnių per minutę (tai priklauso nuo jūsų ūgio ir fizinio pasirengimo). Pasitikrinti, ar greitai einate, labai paprasta: jeigu žingsniuojant jums šiek tiek sunku kalbėti, vadinasi, pasirinktas tempas yra teisingas.

Puiku, jeigu jums labiau patinka aktyvios treniruotės, priverčiančios paprakaituoti. Tačiau turėkite galvoje, kad atiduoti paskutines jėgas visai nebūtina. Tyrimai taip pat rodo, kad moterys linkusios reguliariai sportuoti tik tuo atveju, jeigu treniruotės nėra labai sekinančios.

Džiaukitės gyvenimu

Jeigu jūs nepatenkinti savo darbu, santykiais šeimoje, seksualiniu gyvenimu ar figūra, jūsų širdis taip pat serga tiesiogine šio žodžio prasme. Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta kelių valstybinių įstaigų darbuotojų apklausa. Ji parodė, kad tie žmonės, kurie buvo nepatenkinti savo gyvenimu, dažniau sirgo širdies ligomis.

Beje, nereikia sirgti depresija ar išgyventi stiprų stresą. Jūsų širdis gali negaluoti ir nuo paprasto nepasitenkinimo kažkuria savo gyvenimo sfera ar paprasčiausio gyvenimo džiaugsmo stokos. Taigi reikia rasti būtų, kaip pakelti sau nuotaiką. Medikai teigia, kad geriausia tai daryti gerinant santykius šeimoje ir keičiant darbą į tą, kuris jums teikia daugiau malonumo.

Pergudraukite savo genus

Mes negalime pakeisti savo DNR sudėties, kurią paveldėjome iš savo tėvų. Tačiau galime užblokuoti tuos genus, kurie gali sukelti pavojingas ligas. Paveldimumas atlieka svarbų vaidmenį, bet kardiologai, remdamiesi ilgalaikiais tyrimais, mano, kad širdies ligoms, tapusioms mūsų laikų rykšte, didžiausią įtaką daro gyvenimo būdas. Netgi tiems žmonėms, kurie turi genetinį polinkį susirgti širdies ligomis, tikimybė, jog įsijungs paveldimumo programa, gerokai sumažėja, jeigu jie gyvena sveikai ir stebi pagrindinius širdies veiklos rodiklius.

Atkreipkite dėmesį į akis

Dėmesio moterims: jeigu jums sunku lygiu sluoksniu padengti akių šešėlius ar pravesti kontūrą dėl to, jog ant vokų yra gelsvų, iškilių dėmelių, tai ne tik kosmetinė problema.

Danijos gydytojai nustatė, kad žmonėms, turintiems tokių dėmelių, tikimybė patirti infarktą per artimiausius 30 metų yra beveik dvigubai didesnė. Tai ypač daug nerimo keliantis simptomas daugiau kaip 55 metų sulaukusioms moterims. Paprastai tokius odos darinius lydi aukštas „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekis ir žemas „gerojo“ cholesterolio lygis. Net jei jūsų kraujospūdis atitinka normas, jūs vis tiek patenkate į rizikos grupę. Būtinai atkreipkite dėmesį į savo vokus, nes gelsvos dėmelės arba spuogeliai gali reikšti, kad cholesterolis susikaupė ne tik odoje, bet ir kraujagyslėse.

Pakankamai miegokite

Nepakankamai (mažiau negu 7 val.) miegančių žmonių poilsis nebūna pilnavertis. Tokiems žmonėms rizika susirgti širdies ligomis išauga 65 proc., nustatė Danijos medikai, Kopenhagos klinikose stebėję daugiau kaip 20 tūkst. savanorių. Stenkitės kokybiškai pailsėti. Jeigu jus kankina nemiga ar jūs dažnai prabundante, o ryte nesijaučiate gerai pailsėję, verta kreiptis į gydytoją.

Taip pat laikykitės kelių taisyklių. Antroje dienos pusėje atsisakykite gėrimų ir kitų produktų su kofeinu, kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu metu, prieš miegą nedirbkite kompiuteriu ir nežiūrėkite televizoriaus. Tai padeda geriau miegoti.

Atsisakykite gazuotų gėrimų

Jūs veikiausiai jau žinote, kad saldūs gazuoti gėrimai kenkia sveikatai. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad moterims jie daro kur kas didesnę žalą negu vyrams. Jeigu per dieną išgersite dvi stiklines gazuoto gėrimo, riziką susirgti širdies ligomis padidinsite keturis kartus. Rizika išauga, nes tokie gėrimai organizme didina trigliceridų (blogųjų riebalų) kiekį.

Be to, saldinti gėrimai tampa nereikalingų kilogramų priežastimi ir provokuoja staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, galinčius sukelti diabetą. Medikai kol kas negali paaiškinti, kodėl moterų organizmui saldieji gėrimai kenkia labiau.

Gali būti, kad taip yra dėl to, kad moterims reikia mažiau kalorijų negu vyrams, o dvi stiklinės saldaus gėrimo turi pakankamai didelį kalorijų užtaisą. Malšinkite troškulį vandeniu ar nesaldinta arbata, o jeigu jums labai patinka gazuoti gėrimai, į gazuotą mineralinį vandenį įspauskite citrinos arba laimo sulčių.

Sekite vitamino D kiekį

Šio saulės vitamino stoka ne tik didina širdies ligų riziką, bet ir gali tapti viena iš padidėjusio kraujospūdžio, uždegiminių procesų, sutrikusios medžiagų apykaitos ir antsvorio priežasčių. Pats paprasčiausias būdas papildyti organizme vitamino D atsargas – pabūti saulėje. Tačiau mūsų šalyje saulės ne visada pakanka, ypač žiemą.

Vasarą gydytojai nerekomenduoja ilgai degintis saulėje, nes tai kenkia odai. Vitamino D turi kai kurie maisto produktai – pienas, riebi žuvis, kiaušinių tryniai. Jeigu jums tokių produktų nepakanka, galima vartoti specialius maisto papildus su šiuo vitaminu. Tačiau reikiamą dozę geriausia aptarti su savo gydytoju.

2 svarbūs profilaktiniai testai

Cholesterolio tyrimai

Kaip dažnai? Mažiausiai vieną kartą per penkerius metus. Jeigu jums jau virš 50 metų (vyrams – virš 45 metų) arba priklausote rizikos grupei (širdies ligomis, diabetu sirgo jūsų giminaičiai, turite aukštą kraujospūdį, antsvorio, rūkote), tai šį tyrimą reikia daryti dažniau.

Jeigu norite gauti tiksliausius rezultatus, rinkitės išsamesnį tyrimą, kuriame atskirai tiriamas „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekis.

Kraujospūdžio matavimas

Kaip dažnai? Mažiausiai kartą per dvejus metus. Jei jūsų kraujo spaudimas būna didesnis negu 130/80, jį reikėtų matuoti dažniau.

Jeigu norite tikslesnių rezultatų, matuokite kraujospūdį namie vaistinėse parduodamais matavimo aparatais ir vėliau aptarkite jo parodymus su gydytoju. Vienas tyrimas parodė, kad nemažai pacientų, tvirtinusių, jog turi aukštą kraujospūdį, jautė „baltųjų chalatų“ sindromą: apsilankę pas gydytoją jaudinosi, todėl jų kraujospūdis iš karto padidėdavo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)