Kauno estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė Sandra Kavaliauskienė pataria pastebėjus apgamų pakitimų ar naujų odos darinių nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatologą. Anksti nustačius diagnozę gali būti geresni gydymo rezultatai ir išvengiama tragiškų padarinių.

Kas yra melanoma? Kada galima ją įtarti?

Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydyti galima apie 97 % pacientų. Melanoma sudaro apie 15 % visų susirgimų odos vėžiu. Ši liga išsivysto arba iš jau esančių, arba iš naujai atsirandančių apgamų.

80–90 % melanomos atvejų pasireiškia odoje, retais atvejais gali pasireikšti vidaus organuose, smegenų dangaluose, akių dugne.

Reikėtų atsiminti ABCDE kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą:

A– asimetriški apgamai,
B– netaisyklingų kontūrų apgamai,
C– įvairių spalvų apgamai,
D– apgamai, kurių diametras didesnis nei 6 mm.
E– paraudimas aplink apgamą.

Pastebėjus, kad keičiasi apgamo forma, dydis ar spalva arba apgamas kraujuoja, jį peršti, yra šašelių, atsiranda naujas greitai didėjantis apgamas, oda aplink apgamą parausta, niežti, dilgčioja, reikia nedelsiant kreiptis į specialistą.

Mitas ar tiesa, kad didelis, grublėtas apgamas dažniau gali tapti vėžio priežastimi nei mažas, vos pastebimas apgamėlis?

Dideli pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką supiktybėti. Nors kartais mažesni, žmogui visai nekliudantys ir nepastebimi apgamai būna pavojingesni už didesnius ir labiau matomus ar net keliančius estetinį diskomfortą. Atėję pas dermatologą pacientai turėtų nesidrovėti parodyti viso kūno odos. Kartais pacientas ateina dėl vieno apgamo, o dermatologas sunerimsta visai dėl kito.

Kokius apgamus galima šalinti?

Ne visus pigmentinius apgamus reikia šalinti. Ar apgamas pakitęs, padeda įvertinti gydytojo patirtis ir dermatoskopinis ar siaskopinis tyrimas. Nuomonė, kad apgamo geriau neliesti, jau seniai paneigta. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad įgimti pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką supiktybėti, ypač esantys atvirose, saulės spinduliams lengvai pasiekiamose kūno vietose. Tokius apgamus reikia stebėti ir esant reikalui šalinti.

Jeigu apžiūrėjus ir ištyrus apgamą matoma, kad jis nėra pakitęs, bet pacientui kliūva (yra dažno traumavimo rizika) ar kelia estetinį diskomfortą, taip pat galima šalinti. Tik tiksliai nustačius diagnozę ir žinant visas tam tikro odos darinio šalinimo galimybes, galima parinkti tinkamiausią ir kosmetiškai priimtiniausią būdą konkrečiam pacientui.

Kokie yra pagrindiniai odos vėžio atsiradimo rizikos veiksniai?

Pagrindinė odos vėžio išsivystymo priežastis – ultravioletinių spindulių poveikis. Didesnę riziką susirgti melanoma turi šviesios odos asmenys, tie, kurie greitai nudega saulėje, vaikystėje buvo stipriai nudegę saulėje. Taip pat tie, kurie dažnai lankosi soliariumuose, turi daugiau nei 50 apgamų, yra vyresni nei 50 m. Didesnė rizika susirgti, jei giminaičiai sirgo odos vėžiu. Atsargiau saule turėtų mėgautis tie, kurie vartoja fotosensibilizuojančius vaistus, serga širdies ir kraujagyslių bei endokrininėmis ligomis.

Kaip tinkamai apžiūrėti savo kūną?

Bent kartą per mėnesį reikia atidžiai apžiūrėti savo (kartu namiškių) kūną iš priekio ir iš nugaros. Pirmiausia reikia gerai apžiūrėti veidą, nosį, lūpas ir vietas virš bei už ausų. Galvą apžiūrėti šukomis praskleidžiant plaukus. Atidžiai apžiūrėti tarpupirščius, alkūnes, žastus, pažastis, pėdas. Moterys turi atkreipti dėmesį į tarpkrūtį ir odą po krūtimis. Taip pat rekomenduojama kartą per metus apsilankyti pas dermatologą, kad detaliai įvertintų odos darinius.

Kokios prevencinės priemonės prieš odos vėžį?

Rekomenduojama vengti saulės, kai spinduliuotė stipriausia, naudotis apsauginiais kremais, vengti nudegimų, saikingai mėgautis dirbtine saule. Labai svarbu nuo saulės saugoti vaikus. Būnant prie jūros reikia nepamiršti vandeniui atsparaus kremo, saugančio nuo ultravioletinių A ir B tipo spindulių.

Geriausiai tinka losjonai su mineraliniu filtru (ne mažesniu nei 30 SPF). Kremu reikia pasitepti dar namie, pusvalandį iki saulės vonių. Nepamiršti pakartotinai teptis kas 2 val. Visi mažieji saule turi mėgautis saugiai. Saulės spinduliuose negalima kaitintis vidurdienį (12–16 val.).

Kas yra siaskopija?

Siaskopija (spektrofotometrinė odos analizė) – tai labai tikslus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių diagnostikos metodas.

Šiuo tyrimu odos būklė ir jos dariniai įvertinami greitai, neskausmingai ir nepažeidžiant audinių vientisumo. Skenuodami gydytojai gali įvertinti darinius, esančius iki 2 mm gylyje. Skiriama kontaktinė ir nekontaktinė siaskopija. Siaskopijos tyrimo metu iš karto nustatoma, ar darinys yra piktybinis ir pavojingas, ar ne. Jeigu darinys pavojingas, turi piktybiškumo požymių, specialistas rekomenduos tokį darinį šalinti. Kai kuriais atvejais, jeigu darinys yra tik įtartinas, specialistas patars jį kurį laiką stebėti. Nustačius melanomą, pacientas gaus rekomendacijų gydymui ir siuntimą į specializuotą gydymo įstaigą.

Įdomu

„Euromelanoma“ yra visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą. Kiekvienų metų gegužę minima Euromelanomos diena.

Siaskopijos tyrimo metodu nustatant melanomos diagnozę tikslumas yra 94 %.

JAV tyrimai rodo, kad daugiau kaip kasmet 419 tūkst. susirgimų odos vėžiu išprovokuoja soliariumai.

Nustatyta, kad JAV kas valandą nuo melanomos miršta vienas žmogus.

Mokslininkų duomenimis, tikimybė susirgti melanoma padidėja iki 15 %, jei kuris nors iš artimųjų yra sirgęs šia liga.

Pagal statistiką, melanoma serga vis jaunesni asmenys.

Nustatyta, kad reguliariai besilankantiems soliariumuose žmonėms tikimybė susirgti melanoma padidėja net 75 %.

Anksčiau melanoma moterys sirgdavo du kartus dažniau negu vyrai, tačiau naujausi skaičiavimai rodo, kad vyrai sparčiai vejasi moteris.
Pagal statistiką, I stadijos melanoma išgydoma 97 % pacientų, II stadijos – 60–70 %, III – 30–60 %.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nustatoma apie 132 tūkst. melanomos (piktybiškiausios vėžio formos) atvejų ir daugiau nei 2 mln. kitų vėžinių odos susirgimų.

Tikra istorija

Tawny Willoughby, augusi nedideliame JAV Konektikuto valstijos miestelyje, pasakoja, kad degintis soliariume 3–4 kartus per savaitę atrodė visiškai normalu ir priimtina. „Paauglystėje labai daug degindavausi. Ir saulėje, ir soliariume. Taip elgėsi daugelis mano bendraamžių. Tuo metu nė vienas negalvojome apie pasekmes ir pavojų susirgti odos vėžiu“, – prisimena ji.

Sulaukusi 21 m. mergina pirmą kartą apsilankė pas dermatologą. Jai buvo diagnozuotas vėžys. Dabar T. Willoughby yra 27 m. ir jai jau penkis kartus buvo diagnozuota bazalinių ląstelių karcinoma ir vieną kartą plokščiųjų ląstelių karcinoma. Pas dermatologą ji lankosi kas pusmetį ir kaskart per apžiūrą jai pašalinamas supiktybėjęs odos plotas.