Ji sudaryta remiantis ilgalaikių tyrimų rezultatais, derinant tradicinės ir netradicinės medicinos žinias, kai kuriuos vegetarizmo, žaliavalgystės, maisto derinimo mitybos sistemų principus. Ši mitybos sistema, pasak jos autorių, padeda sumažinti antsvorį, atjaunina organizmą ir padeda pasveikti.
Galina Šatalova siūlo išbandyti šią mitybos sistemą ne tik gydomaisiais tikslais, bet ir profilaktiškai, siekiant apsisaugoti nuo ligų. Jos manymu, šios dietos galima nekenkiant sveikatai laikytis visą gyvenimą.
Šios sistemos autorė – gydytoja, taikiusi netradicinės medicinos praktiką, neuropsichologiją, dvasinį gydymą. Mityba – tik dalis šios programos, bet ji glaudžiai susijusi su visais likusiais gyvenimo būdo principais, gydymo metodais.
Pagrindinė sistemos idėja – žmogaus, kaip neatskiriamos gamtos dalies, kaip mąstančio individo, suvokimas. Kad žmogus gerai jaustųsi psichiškai, fiziškai ir dvasiškai, būtina vadovautis sveiku protu. Tik visapusiškai prižiūrint savo kūną, galima nugyventi ilgą ir pilnavertį, kūrybingą gyvenimą.
Neatsisakę žalingų įpročių, egoizmo, agresijos, pykčio, neįveiksite negalavimų ir problemų.
Organizmo gydymą autorė rekomenduoja pradėti ne nuo mitybos keitimo, o nuo darbo su savimi – psichologinio pasiruošimo, grūdinimosi, fizinių treniruočių, augalų galių panaudojimo.
Kaip maitintis?
Mityba pagal G. Šatalovą labai skiriasi nuo tos, prie kurios įpratę daugelis žmonių. Maža to, ji labai skiriasi ir nuo tradiciškai suvokiamo taisyklingo ir sveiko maitinimosi, propaguojamo tradicinės medicinos. Tačiau jos autorė tvirtina, kad būtent tokia mityba leido jai išlikti žvaliai ir sveikai iki pat 90 metų, padėjo išgydyti daugelį sunkiai sergančių beviltiškų ligonių.
Ši metodika teigia, kad maistas turi ne tik maistinę vertę, bet ir bio informaciją, tam tikri laukai gali nesutapti su žmogaus bio lauku. Manoma, kad žmogaus organizme, genuose, užkoduota informacija, ką žmogus laikydamasis gamtos įstatymų turi valgyti.
Todėl pagal G. Šatalovos sistemą iš valgiaraščio išbraukiami praktiškai visi gyvūninės kilmės produktai, kaip perduodantys žalingą informaciją ir griaunantys žmogaus bio lauką.
Iš esmės valgymas pagal šią sistemą – vegetariškos ir žalios mitybos derinys. Be to, gydytoja rekomenduoja valgyti rečiau - tik 1-2 kartus per dieną, valgyti mažomis porcijomis duodant pailsėti skrandžiui.
Atminkite, kad pradėti maitintis pagal šią sistemą galima tik pasikonsultavus su gydytoju. Skubotas mitybos pakeitimas gali sukelti virškinimo ligų, gali paaštrėti lėtiniai susirgimai. G. šatalova rekomenduoja iš pradžių sumažinti maisto porcijas iki 300-350 m ir valgyti 4 kartus per dieną nustatytomis valandomis, po truputį mažinant maisto kiekį.
Valgiaraščio sudarymas
G. Šatalova siūlo kaip pagrindinį maisto produktą vartoti daržoves – ląstelienos, mineralų ir vitaminų šaltinį. Būtinos įvairios daržovės ir žalumynai, vaisiai, augaliniai aliejai.
Renkantis produktus reikia atkreipti dėmesį į sezoną ir rinktis būdingus tam sezonui ir vietai produktus. Žiemą, kai vietinių daržovių mažai, pirmenybę teikite ankštinėms ir grūdinėms kultūroms.
Riešutų patariama vartoti nedaug – 1-2 valgomus šaukštus per parą.
Mėsos, žuvies, baltų miltų, makaronų, apdorotų ryžių, su mielėmis keptos duonos, riebalų reikėtų atsisakyti, nes jie apsunkina virškinimą.
Taip pat nevartojamas cukrus, galima tik šiek tiek medaus, druskos vartojimas ribojamas iki 2 g per dieną, rekomenduojama akmens ar jūros druska, galima papildomai pasūdyti maistą maltais jūros kopūstais.
Visi patiekalai, ypač vaisių ir daržovių, ruošiami vienam kartui.
Kreipiamas dėmesys ir į vandenį – iš čiaupo ar netgi filtruoto nerekomenduojama nei gerti, nei jame virti, reikėtų rinktis šaltinio, šulinio ar bent valytą sidabru.
Raciono pagrindas – vaisiai ir daržovės, tačiau vartoti vien žalius produktus taip pat nepatariama. Dauguma daržovių žymiai skanesnės jas termiškai apdorojus (o kai kurias valgyti žalias praktiškai neįmanoma). Pavyzdžiui, ankštinius (pupas, pupeles), bulves, moliūgus, kopūstus galima ir virti, ir troškinti 100 laipsnių temperatūroje, apkepinti negalima.
Taip pat nerekomenduojama gaminti greitpuodžiuose, juose temperatūra per aukšta, prastėja maistinė vertė.
Verdant sriubas, pirmiausia reikia išvirti kruopas ir tik po to dėti daržoves. Žalumynai dedami į paruoštus patiekalus.
Dienos racionas
Ši sistema kreipia ypatingą dėmesį į maitinimosi laiką. Pusryčiai turi būti vėlyvi – apie 11-12 val., o pabudus reikėtų gerti tik žolelių arbatą su trupučiu medaus.
Antras valgymas – 17-18 val., o vakare galima gerti arbatą, žolelių nuovirus ar džiovintų vaisių kompotą. Jei du kartus per dieną maitintis sunku, valgykite kas keturias valandas.
Valgant rekomenduojama rinktis tik vienos rūšies produktą, porcija turi būti nedidelė, maždaug tiek, kiek telpa į du delnus.
Skysčiai geriami tik prieš valgį, valgant užsigerti nepatariama. Manoma, kad tai trukdo maisto fermentacijai.
Pereiti prie šios mitybos sistemos rekomenduojama palaipsniui, geriau pradėti pavasarį ar vasarą.
