Teko girdėti, jog apsinuodijimas miško gėrybėmis, ypač grybais, yra pavojingesnis, kadangi jos yra sunkiau virškinamos, tad kaip turėtume gydytis kitą kartą, kad šeimos išvyka nepasibaigtų ligoninėje?
Kristupas.
Apsinuodijimas miško gėrybėmis yra trečias pagal dažnumą po apsinuodijimo alkoholiu ir medikamentais – kasmet šalyje taip apsinuodija apie 200 žmonių. Jis suintensyvėja vasaros metu, kai prasideda uogų ir grybų sezonas.
Nepaisant įsitikinimo, kad renkami pažįstami grybai ir uogos, jie neretai maišomi su nuodingaisiais. Vos pajutus pirmuosius apsinuodijimo miško gėrybėmis požymius, patariama, iškart kreiptis pagalbos į medikus, gerti kuo daugiau skysčių ir išvalyti skrandį.
Taip pat rekomenduojama pateikti gydytojui nedidelį mėginėlį grybų ar uogų, kurių buvo valgyta, nes tai padeda tiksliai nustatyti apsinuodijimo priežastį.
Atsako specialistas:
VšĮ „Antakalnio poliklinika“ gydytojas gastroenterologas Algirdas Jasinskas:
– Kartais grybautojai įsigudrina rinkti mažai žinomus grybus, pasikliovę netinkamais patarimais, tačiau net viename nuodingame grybe esantis nuodo – amatoksino – kiekis gali būti mirtinas. Jo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant ir kitaip juos konservuojant. Nuodingiausi Lietuvos grybai yra žalsvoji ir blyškioji musmirės, tad jų reiktų ypatingai vengti.
Būdingi apsinuodijusio jomis ir negydomo žmogaus požymiai: pirmąją dieną pacientas skundų neturi, antrąją – prasideda vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas, trečiąją – būklė pagerėja, tačiau sunkiai pažeidžiamos kepenys, ketvirtąją – prasideda kraujavimas iš virškinimo trakto dėl kepenų pažeidimo, sutrikus krešėjimui, penktąją – dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pažeidžiamos galvos smegenys, sutrinka sąmonė, gali ištikti koma, šeštąją – prasideda ūminis inkstų nepakankamumas, septintąją – mirtis.
Apsinuodijimo kitais nuodingais grybais požymiai dažnai būna panašūs: pirmiausia, prasideda stiprūs raižantys pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau apima bendras silpnumas, mieguistumas, centrinės nervų sistemos slopinimas. Sunkių apsinuodijimo amatoksino turinčiais grybais komplikacijų galima išvengti, jei pacientas laiku kreipiasi profesionalios medicininės pagalbos.
Įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į gydytojus – pirmiausia toksikologus. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę. Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, galima sukelti vėmimą.
Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad tai sukeltų vėmimą. Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (t.y., daugiau kaip 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vykite į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja.
Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir du kartus įpūskite per burną oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Apsinuodyti galima ne tik grybais, bet ir miško uogomis, kurios iš pažiūros gražiai atrodo ir supainiojamos su žinomomis uogomis. Keletas pačių nuodingiausių, kurių randama mūsų miškuose – žalčialunkio uogos, dygliuotosios šunobelės uogos, šaltekšnio uogos, pelkinio žinginio uogos, dvilapės medutės uogos, pakalnutės uogos, vilkauogės uoga. Jei randame nežinomą uogą, pasigrožėkime ja, tačiau jokiu būdu nedėkime jos į burną. Esant mažiausioms abejonėms, geriau visai atsisakyti.
