Šis atradimas gali padėti apskritai užkirsti kelią krūties vėžiui, tikisi mokslininkai.
Tyrėjai iš Londono imperijos koledžo išanalizavo apytikriai 2600 moterų iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Australijos ir Italijos kraujo mėginius, stebėdami, kaip baltieji kraujo kūneliai keičia DNR.
Įvairių tyrimų, kurie truko vidutiniškai devynerius metus, metu mokslininkai išsiaiškino, kad moterų, kurios galiausiai susirgo krūties vėžiu, baltuosiuose kraujo kūneliuose mažiau metilo, palyginus su tomis moterimis, kurios šia liga nesusirgo.
Metilinimas – procesas, kai mūsų DNR sukaupia metilą – yra būtinas sveikų ląstelių formavimuisi. Šios cheminės medžiagos kiekiui įtakos gali turėti išoriniai veiksniai, tokie kaip alkoholis, tačiau jie gali būti kontroliuojami.
Tad jei tyrėjams pavyks sukurti tyrimą, kuris moterims galėtų būti atliekamas reguliariai, tai leis gydytojams pakoreguoti moterų, turinčių polinkį į krūties vėžį, gyvenimo būdą, kad jos niekada nesusirgtų šia liga.
Jei iš tiesų pavyktų nustatyti polinkį į vėžį ir imtis prevencinių priemonių, tai būtų didžiulis proveržis medicinoje. 80 proc. krūties vėžio atvejų galima nustatyti atlikus mamogramą, bet tokiu atveju krūtyje jau būna navikas.
Anksčiau šiais metais mokslininkai iš Kopenhagos universiteto sukūrė testą, kuris gali padėti prognozuoti vėžį likus 2-5 metams iki pirmųjų požymių, tad šiuo atveju devyneri metai yra nemažas patobulinimas.
Dr. Jamesas Flanaganas iš Londono imperijos koledžo chirurgijos ir onkologijos skyriaus pasakė: „Šis novatoriškas ir įdomus tyrimas potencialiai gali parodyti, kokią įtaką gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai turi krūties vėžio rizikai“.
„Svarbu tai, kad epigenetiniai žymenys [išorinių priežasčių sukelti DNR pokyčiai] gali būti keičiami, o tai reiškia, kad kitaip nei genetinės rizikos atveju, šią riziką galima sumažinti, kad vėžiu sirgtų kuo mažiau žmonių“.
Dr. Richardas Berks iš britų labdaros organizacijos „Breast Cancer Now“, kuri iš dalies finansavo tyrimą, pasakė: „Šis tyrimas yra didžiulis proveržis krūties vėžio rizikos ir prevencijos srityje. Reikia atlikti tolesnius tyrimus ir išsiaiškinti, kodėl metilinimo stoka padidina moters riziką susirgti krūties vėžiu. Šių tyrimų rezultatai gali padėti suprasti, kaip vystosi krūties vėžys ir kaip užkirsti jam kelią. Jei galėsime numatyti, kam gresia rizika susirgti krūties vėžiu, galime imtis prevencinių priemonių ir šią riziką sumažinti. “
Profesorius Paulas Pharoah iš Kembridžo universiteto pasakė: „Šis tyrimas yra intriguojantis... tačiau jo išvados, kaip teigia patys autoriai, yra preliminarios, ir norint jas galutinai įrodyti ar paneigti, reikia įdėti daug daugiau darbo“.
