Kartas nuo karto pagurkšnojus žolelių arbatos, bet nekeičiant gyvenimo būdo, vargu ar galima tikėtis akivaizdaus sveikatos pagerėjimo, tačiau paaiškėjo, kad Graikijoje, kurios dauguma gyventojų maitinasi sveiku Viduržemio jūros regiono maistu, žolelių arbata apsaugo nuo vėžio.
Labiausiai nuo vėžio apsaugo trijų rūšių arbatos – ramunėlių, šalavijų ir kalnų žolelių. Iš jų visų stipriausia priešvėžinė priemonė – ramunėlių arbata.
Geriant ramunėlių arbatą, skydliaukės vėžio rizika gali sumažėja iki 80 proc.
Graikijoje skydliaukės vėžiu serga gerokai mažiau žmonių, nei JAV ir Europoje. Pagal statistiką, Graikijoje skydliaukės vėžys kasmet diagnozuojamas 1,6 iš 100 tūkstančių žmonių. Palyginimui, JAV ir Europoje šis rodiklis siekia, atitinkamai, 13,2 ir 5,2 iš 100 tūkstančių. Atėnų gyventojai ne tik valgo daug šviežių daržovių ir vartoja daug sveikųjų riebalų – šiais produktais pagrįsta Viduržemio regiono mityba – bet ir dažnai mėgaujasi žolelių arbata, o tyrimai parodė, kad kuo daugiau geriama ramunėlių arbatos, tuo mažesnė skydliaukės vėžio rizika.
Konkrečiai, žmonėms, kurie ramunėlių arbatą gėrė nuo dviejų iki šešių kartų per savaitę, skydliaukės pakitimų rizika sumažėjo 70 proc., o tiems žmonėms, kurie ją gėrė reguliariai 30 metų, rizika sumažėjo 80 proc.
Tyrime rašoma: „Nors pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai įrodė, kad juodoji ir žalioji arbata apsaugo nuo kelių ligų, įskaitant vėžį, apie arbatos poveikį gerybinėms ir piktybinėms skydliaukės ligoms atlikti tik keli gana prieštaringi tyrimai. Mūsų atliktame tyrime pirmą kartą reziumuojama, kad žolelių, ypač ramunėlių arbatos, apsaugo nuo skydliaukės vėžio ir kitų gerybinių skydliaukės ligų.“
Ramunėlių arbatoje yra nuo vėžio apsaugančio flavonoido apigenino
Priešvėžinių savybių ramunėlės turi ko gero dėl natūralių flavonoidų, tokių kaip apigeninas. Apigeninas, kurio randama ramunėlėse, taip pat salieruose, petražolėse, vaisiuose, daržovėse ir kitose žolelėse, lėtina vėžinių ląstelių augimą ir mažina jau susiformavusius navikus, paaiškėjo atlikus bandymus su gyvūnais. Peles, kurioms buvo implantuotos itin pavojingo ir greit augančio žmogaus krūties vėžio ląstelių, gydant apigeninu vėžinių darinių augimas sulėtėjo ir navikai susitraukė.
Taip pat susitraukė kraujagyslės, maitinančios vėžinius navikus, todėl į naviko ląsteles nebepateko užtektinai maistinių medžiagų, reikalingų, kad jie galėtų augti. 2011 metais atliktas tyrimas taip pat parodė panašius daug vilčių teikiančius rezultatus. Krūties vėžiu susargdintų pelių, gydomų apigeninu, organizme susiformavo mažiau navikų, o susiformavusieji lėčiau augo.
2013 metais atliktame tyrime paaiškėjo, kad apigeninas blokuoja krūties vėžio ląstelių gebėjimą sukelti savo pačių mirtį. Įdomu tai, kad ši medžiaga siejama su 160 baltymų žmogaus organizme, o tai reiškia, kad ji turi daug kitų privalumų (kitaip nei medicininiai preparatai, kurie paprastai turi vieną specifinį tikslą).
Tyrėjai paaiškino: “…skirtingai nei mažų molekulių vaistai, sukurti konkrečiai apibrėžtam tikslui, maiste esančios natūralios fitocheminės medžiagos turi dar įvairių kitų privalumų, todėl labai palankiai veikia sveikatą, kaip yra žinoma nuo seno.“
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
