Tačiau kai kurie su menopauze susiję mitai tebėra giliai suleidę šaknis. Juos išrauti bandome kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytoja akušere ginekologe, med. dr. Daiva Bartkevičiene.
Keisti požiūrį
Jeigu galvosime, kad atėjus menopauzei gyvenimas baigėsi, taip ir jausimės. O pagrindas blogai savijautai toli gražu ne visuomet yra, be to, ją galima koreguoti. Tam labiausiai trukdo žinių trūkumas. Menopauzė – viena tų organizmo būsenų, apie kurią „visi viską žino“. O kaip yra iš tikrųjų?
„Menopauzė nėra liga, kurią reikia gydyti ar su ja kovoti. Savo pacientėms visada sakau, jog užauginus vaikus ir artėjant prie 50-mečio pats laikas mylėti save, keisti požiūrį į save, kūno procesus. Arba jūs įveiksite menopauzę, arba ji jus įveiks“, – komentuoja D. Bartkevičienė.
Pasak gydytojos, internete yra daugybė nepatikrintos, neįrodytos informacijos, kasmet pristatomi nauji jaunystės eliksyrai, neva stabdantys senėjimą, tačiau reikėtų pasitelkti sveiką protą ir suvokti, kad prieš gamtą, žmogaus prigimtį kovoti beprasmiška. Ginekologė siūlo su pasikeitusia organizmo būsena susidraugauti, o ne pyktis.
„Dažniausiai moterys menopauzę sieja su atėjusia senatve. Jas gąsdina mintis, kad kūnas tiesiog suvys. Taip pat jos dažnai galvoja, kad prasidėjus menopauzei dingsta ir lytinis potraukis. Tačiau tai atgyvenusios tiesos. Iš tikrųjų šį moters keitimosi procesą galima palengvinti šiuolaikiniais preparatais ir toliau gyventi visavertį gyvenimą“, – aiškina akušerė ginekologė.
Genetinis poveikis
Menopauzės pradžia labai skiriasi, Lietuvoje ji dažniausiai prasideda 39–59 metų amžiaus moterims, nors daugelyje išsivysčiusių šalių menopauzės amžiaus vidurkis yra apie 51 metus. D. Bartkevičienės nuomone, daugiausiai įtakos tam turi genetinis polinkis, individualios organizmo savybės.
Menopauzės pradžią visų pirma rodo pasikeitęs menstruacijų ciklas – jos tampa retesnės, negausios, nereguliarios. Kartu gali atsirasti miego sutrikimų, nuotaikų kaita, padidėti svoris, pilti karštis, pradėti slinkti plaukai, oda tapti sausesnė, mažiau elastinga. Pasikeičia tiek moters kūnas, tiek emocijos ir savijauta.
Tačiau šiais laikais moteris po menopauzės ne sensta, o dažnai ir atjaunėja. Nors ir tampa nevaisinga, ji toliau gyvena aktyvų lytinį gyvenimą. Vaikai paprastai jau būna užauginti, tad galima skirti sau daugiau laiko. Gausu pavyzdžių, kai moterys sužydi, iš naujo įsimyli ir gyvena geriau nei anksčiau.
Kai kurios moterys menopauzės beveik nepajunta, o kitoms ji gerokai apkartina gyvenimą. Nuo ko tai priklauso? „Jei moteris nesureikšmina savo amžiaus, užsiima širdžiai malonia veikla, keliauja, randa laiko sportui ir meilei, dažniausiai nelabai ir pajunta didelį skirtumą“, – teigia pašnekovė.
Palengvina simptomus
D. Bartkevičienė atkreipia dėmesį, kad yra atvejų, kai būtinai reikėtų kreiptis į specialistus. Pasikalbėti su ginekologu ir sunerimti vertėtų, jei po menopauzės kartais kraujuojama (tiek gausus kraujavimas, tiek tepimai). Po menopauzės to neturėtų būti, galima lytinių organų patologija.
Taip pat nėra prasmės kentėti, jei moterį pila karštis, kamuoja prakaitavimas, dideli emocijų svyravimai ar kiti atsiradę nauji nusiskundimai. Šiuos simptomus mažina šiuolaikinės priemonės ir gydymo būdai.
Menopauzės simptomus lengvina ir gyvenimo kokybę gerina fizinis aktyvumas (reguliari mankšta), normalus svoris, taip pat reikėtų vengti alkoholio, nerūkyti. Sisteminė estrogenų hormonų terapija (su ar be progestino) itin veiksminga gydant su menopauze susijusius simptomus.
Taikant šią terapiją gali būti geriamos piliulės, klijuojami pleistrai ar naudojamos žvakutės. Kai kurie progesteronai ypač veiksmingi, jei vargina išpilantis karštis. Jei moteris serga krūties vėžiu ar kamuoja venų tromboembolija, estrogenų nederėtų vartoti.
„Noriu įspėti, kad moterys jokiu būdu neužsiimtų savigyda – visais atvejais dėl gydymo vaistais reikia tartis su gydytoju. Pasitaiko atvejų, kai dėl šalutinio progestinų poveikio reikia griežtai nutraukti vaisto vartojimą“, – akcentuoja patyrusi specialistė.
D. Bartkevičienės teigimu, pasaulyje nėra vieningos nuomonės dėl pakaitinės hormoninės terapijos. Ji jaunystės nesugrąžins, tačiau sunkesniais menopauzės etapais gali palengvinti moters gyvenimą. Lietuvos ginekologai nuolat dalyvauja pasauliniuose medikams skirtuose renginiuose, įgiję kompetenciją, todėl gali pasverti jos naudą ir žalą konkrečiu atveju, įsitikinusi specialistė.
Naujos galimybės
JAV, kai kuriose kitose šalyse kovojant su senėjimu ir menopauze prieš kelerius metus pradėta naudoti testosterono terapija. Moters organizme testosteroną gamina kiaušidės, folikulo ląstelėse šis hormonas virsta estrogenais. Menopauzės metu susilpnėjus kiaušidžių veiklai jo kiekis sumažėja. Terapiją išbandžiusios moterys teigia, kad krinta svoris, sutvirtėja plaukai, oda tampa stangri, padidėja seksualumas. Manoma, kad ji gali suteikti energijos, pagerinti smegenų veiklą.
D. Bartkevičienės vertinimu, tai naujas gydymo būdas. Nors atlikta nemažai studijų, teigiančių, kad testosterono vartojimas po menopauzės didina libido, mažina nuovargio jausmą, deja, dar nėra ilgalaikių studijų rezultatų apie jo saugumą. Šį hormoną rekomenduojama skirti tik tada, jei nemalonių simptomų nesumažina gydymas estrogenu.
Prieš kelerius metus pradėta tirti hormonus, norint nustatyti moters menopauzės amžių. Pagrindinė priežastis, dėl ko atliekami šie tyrimai, – vaisingumas, mat siekiama išsiaiškinti, iki kokio amžiaus galima atidėti nėštumą, kad moteris dar spėtų pastoti. Kita priežastis – pasiruošimas menopauzei, siekiant palengvinti jos sukeliamus simptomus. Iš anksto žinodamos, kada ji gali prasidėti, būsime tam labiau pasirengusios.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
