„Melanoma – klastinga, tyliai tūno ir vos per kelias savaites gali sugriauti gyvenimą“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro vadovė profesorė Matilda Bylaite-Bučinskiene.

- Ne pirmus metus minint Euromelanomos dieną raginate nemiršti pasirūpinti oda, o pastebėjus nors menkiausius pakitimus, nelaukti, kol praeis savaime... Tačiau odos vėžio statistika šalyje nedžiuginanti?

- Sergančiųjų odos vėžiu ir viena pavojingiausių jos formų - melanoma - daugėja. Vidutiniškai 350 atvejų per metus. Tai nėra didelis skaičius, bet lyginant su ankstesniais metais, jis išaugo bene tris kartus.

Ne veltui ir šiemet akcijos šūkis – reaguok laiku: pastebėk, atpažink, kreipkis. Tikslas kad kiekvienas mūsų pastebėtų nors ir nedidelius pakitimus, žinotų, ką jie reiškia, ir kreiptųsi konsultacijos. Šiemet daugiau dėmesio skiriame šeimai, nes vyrai ir vaikai yra tos grupės, kurios savimi dažniausiai nepasirūpina.

Šis vaidmuo tenka moterims. Gegužė pasirinkta irgi ne atsitiktinai. Tai metas, kuomet kiekvienas pradeda planuoti atostogas. Tiesa, besidžiaugdami artėjančiu poilsiu pamirštame, kad kelios dienos safaryje ar žaidžiant tinklinį paplūdimyje gali baigtis pūslėmis nusėtu kūnu.

- Skamba taip, lyg stengtumėtės atbaidyti žmones nuo buvimo saulėje, nors ta šiluma labai maloni...

- Oi, neturime tokio tikslo. Tik perspėjame, kad nereikia per savaitę ar per dvi dienas, pavyzdžiui, Palangoje „susiurbti“ visus saulės spindulius. Faktas, kad žmonės psichologiškai geriau jaučiasi, kai šviečia saulė. Nenorime žmonių paversti naktiniais - kalbu apie saiką.

Norime atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, kaip atpažinti ir ką daryti, kai odos vėžys tik pradeda formuotis. Kaip bebūtų liūdna, daugelis žmonių į medikus kreipiasi dėl neįprasto odos darinio, pragyvenę dvejus trejus metus, kuomet gydymo rezultatai ne visuomet geri.

- Melanoma, kaip minėjote, vienas agresyviausių odos vėžių. O kaip kiti?

- Kiti, tokie kaip bazaltinių ląstelių karcinoma ar retesnė plokščialąstelinė karcinoma, kur kas lengviau gydomi ir prognozės kur kas geresnės. Visų šių vėžių vienas rizikos faktorių yra ultraveliotiniai spinduliai, kurių, sutiksite, galime išvengti.

Tarkim, nesimėgautis saulės voniomis visą dieną, kad oda suskrustų kaip šoninė ar nuolat lankytis soliariumuose, kad įgautumėte šokoladinį įdegį. Bet reikia pripažinti, kad daugeliui yra tiesiog saulės priklausomybė. Žinoma, yra ir profesijų, tarkim, televizijos žvaigždės, kuomet reikalaujama gražesnės odos, kitokio atspalvio. Bet... Ar verta rizikuoti?

- Melanoma kaip ir kiti odos vėžiai, galima sakyti, pastebimi plika akimi. Kodėl tuomet delsiama kreiptis į medikus?

- Melanoma neskausminga, ji apie save nepraneša. Tyliai sėlina ir gali be jokio garso per kelias savaites ar mėnesius sugriauti gyvenimą. Tai - agresyvus vėžys. Net ir jį diagnozavus išlieka didelė tikimybė, kad jis bus išplitęs tiek į kitas ląsteles ar organus. Todėl kiekvienas patyręs dermatologas, net ir tikrindamas pacientą dėl visai kitų nusiskundimų, kaip sakau, vagio akimi ieško melanomos. Nesvarbu, atėjo dėl spuogų ar dėl kitokio bėrimo.

Dalis, maždaug 50 procentų, melanomų atsiranda iš kintančių apgamų. Kita dalis - kaip juodi greitai augantys apgamai, kurie greitai plinta. Jis netelpa į visą piešinį - ir spalva, ir forma, ir struktūra kitokia. Iš karto pamatysi. Tarp kitų apgamų jis būna bjaurusis ančiukas.

Žinoma, ne visi atvejai yra tokie agresyvūs. Pikčiausi jie būna, kuomet diagnozuojami jauniems žmonėms. Jei aptinkame pirmos ar antros stadijos, kuomet melanoma - vos milimetro gylio, prognozės visai neblogos, bet jei nors puse milimetro daugiau, gydymo prognozės iš karto blogėja 75 procentais penkerių metų išgyvenamumo laikotarpiu. O į medikus statistiškai dažniausiai kreipiamasi, kai melanoma būna jau 1,8 milimetro... Kodėl delsiama? Sunku ir atsakyti. Bet kiekvienas pacientas turi savo istoriją.

- Berods pernai, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis žadėjo, kad į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus įtraukti inovatyvūs vaistai, kurie pagelbės sergantiesiems melanoma. Ar pažadas ištesėtas?

- Panašu, kad taip. Bet tai bus išeitis tik nedidelei daliai pacientų ir ne pasveikti, o pailginti gyvenimą, kuomet joks kitas gydymas neveiksmingas. Tie vaistai skirti terminalinėms būklėms. Šie vaistai - ne panacėja... Tiksliau, skaudus ir daug diskusijų keliantis klausimas.

- Vadinasi, jei niekada gyvenime nesideginai iki suskrudimo, nesilankei soliariume ir visuomet būdamas saulėje tepeisi apsauginiu kremu, tikimybė susirgti, pavyzdžiui, melanoma kur kas mažesnė?

- Nė vienas mūsų nesame apsaugotas. Net ir labai saugojantis galima susirgti. Juk šioje vietoje veikai ir genai, ir stresas, ir apskritai žmogaus dvasinė būsena. Tačiau tyrimais jau įrodyta, kad jei iki trisdešimt penkerių metų reguliariai lankeisi soliariume, rizika sirgti melanoma išauga 75 procentais.

Lietuviai lankymąsi soliariume bando pateisinti, kad mūsų klimatas esą slegia. Bet toks sprendimas ne išeitis. Viena didžiausių problemų ta, kad soliariumu mėgaujasi jaunimas. Nėra kontrolės, kad tokiomis procedūromis nesinaudotų nepilnamečiai. Aišku, pasitaiko ir tėvų, kurie dukroms dovanoja kuponus į soliariumą esą spuogams gydyti...

Nesąmonė. Turiu ne vieną tokią pacientę. Tada visuomet klausiu: „Norite, kad jūsų dukra, nesulaukusi nė keturiasdešimties, būtų susiraukšlėjusi kaip kempinė?“

*****************

„Iš pradžių neįmanoma suvokti nei operacijos svarbos, nei to, kodėl reikėtų paskubėti. Bet kai sužinojau, kad skubėti verčia ankstyvos stadijos odos vėžio diagnozė, laikas nustojo tekėti“, - taip prieš kelerius metus internetiniame dienoraštyje rašė verslininkė Rasa Martens.

Rasa Martens prisipažįsta, kad liga pakeitė jos požiūrį į daugelį dalykų.

„Nebuvo jokio nerimo. Kol vieną rytą, besišluostant po dušo, rankšluostis kažką ant šlaunies užkliudė. Gal man tuo metu suskaudo? Nežinau. Iki tol neturėjau įpročio apžiūrėti savo odos, stebėti, keičiasi ant jos esantys apgamai ar ne. Bet tąkart viduje kažkas sukirbėjo: dilgtelėjo mintis, jog reikėtų pasitikrinti. Kaip jaustis, kai mintys ima skverbtis mirties link? Suvaldyti jų, išgirdus vieno iš agresyviausių odos vėžio rūšių - melanomos diagnozę, neįmanoma”, – pasakojo moteris.

Prieš trejus metus pralaimėjęs kovą su vėžiu mirė ir žinomas krepšinio teisėjas Virgilijus Dovidavičius. Nuo pat gimimo vyrui ant blauzdos buvo didokas apgamas, bet jo niekada neskaudėjo, neniežėjo, nekraujavo. Žmonos paragintas kreipėsi į medikus. Tuomet ir paaiškėjo – melanoma.

Pašalinus auglį kauniečiui buvo skirtas vienas chemoterapijos kursas. Po šios procedūros vyras grįžo į krepšinio aikštę. Ramybė truko vos vienus metus. Odos vėžys atsinaujino, raumenyne išsisėjo metastazių. Specialus preparatų kokteilis sutramdė ligą, tačiau neilgam. Netrukus vėžys smogė nauja jėga.

Svetur

Legendinis regio dainininkas Bobas Marley taip pat mirė nuo melanomos. Jam buvo vos 36-eri. Melanoma staigiai išplito į plaučius, smegenis.

Kalbama, kad muzikantas dėl savo religinių pažiūrų kurį laiką nesutiko gydytis. Vėliau medikai jam nebegalėjo padėti.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!