Mielės ir sveikata: vartoti ar ne?

Ilgą laiką manyta, kad vartojant mieles sunkėja įvairių grybelinių infekcijų eiga. Tokiai nuomonei pagrindą davė 1983 m. paskelbtos amerikiečių mokslininko ir mediko Williamo G. Crooko publikacijos – jis teigė, kad mielių turintys produktai skatina grybelinius susirgimus ir mieliagrybio Candida albicans plitimą žarnyne. Beje, po dešimtmečio tyrinėjimų mokslininkas savo nuomonę atšaukė.

Vienareikšmiško atsakymo, naudingos ar žalingos mielės, nėra. Mat mieliagrybių – vienaląsčių grybų – yra apie 300 rūšių ir jų poveikis organizmui yra skirtingas. Jų gausu aplinkui mus ir mūsų viduje: žarnyne, gleivinėse. Be vienų neįmanomi kai kurie būtini organizmo procesai, o kiti sukelia tokius nemalonius susirgimus kaip nagų grybelis. Visgi dažniausiai kalbėdami apie mieles galvoje turime mieliagrybius, kuriuos gauname su maistu.

Mielės: kurias vartoti, kurių vengti?

Iš su maistu suvartojamų mielių rūšių geriausiai žinomos alaus ir kepimo mielės. Nors kepimo mielėse yra D, C, B grupės vitaminų, kai kurių žmogui naudingų biologiškai aktyvių medžiagų, daugelis jų žūva duoną kepant – norint gauti akivaizdžios naudos reiktų valgyti žalią tešlą, kas nėra skanu. Be to, besidauginančios kepimo mielės gali sukelti nemalonius pojūčius pilve.

Duonos su vadinamosiomis laukinėmis mielėmis, kurios į raugą natūraliai patenka iš aplinkos, parduotuvėje nenusipirksi – tokios galima išsikepti patiems ar įsigyti ūkininkų turgelyje. Kepyklose naudojamos pramoniniu būdu gaminamos mielės, į kurias pridedama įvairių sveikatai kenksmingų maisto priedų ir net sieros rūgšties. O štai dėl alaus mieliagrybių – Saccharomyces cerevisiae – naudos neabejojama. Apie gydomąjį jų poveikį žinota jau seniausiais laikais.

Senovės egiptiečių papirusuose rašoma, kad alaus mielės naudotos gydyti pilvo negalavimus ir net prastą nuotaiką. Graikų gydytojas Hipokratas mielėmis mažino temperatūrą ir stabdė viduriavimą. Taip pat jomis gydytos odos ligos. Viduramžių Europoje šių mielių gėrimas laikytas vos ne stebuklingu eliksyru, neva padėdavusiu net nuo maro. Šiuolaikinis mokslas taip pat patvirtina alaus mieliagrybių naudą.

Juose yra daug sudėtingus metabolinius procesus ląstelėse reguliuojančių fermentų, kofermentų, amino rūgščių, daug B grupės vitaminų ir įvairių mineralinių medžiagų bei mikroelementų.

Ypač vertinga alaus mieliagrybių sudėtinė dalis – beta gliukanai, kurie stiprina imuninę sistemą, jie vartojami sergant onkologinėmis ir infekcinėmis ligomis, po operacijų. Beta gliukanai pripažinti kaip chemoterapijos ir radioterapijos adjuvantai (pagalbininkai), sustiprina jų poveikį.

Taip pat alaus mielės sušvelnina šalutinį antibiotikų poveikį, apsaugo nuo viduriavimo ir veikia kaip probiotikas. Beje, kai kurių viduriavimą stabdančių vaistų pagrindinė veiklioji medžiaga yra būtent mieliagrybis.

Alaus mieles rekomenduojama vartoti sportuojantiems, vyresnio amžiaus žmonėms, daug dirbantiems ir nuolat patiriantiems stresą, sergantiems chroniškomis degeneracinėmis, skrandžio, sąnarių, žarnyno, autoimuninėmis ligomis, kenčiantiems nuo aukšto kraujospūdžio.

Fermentuodami „užkonservavo“ vertingiausius mielių komponentus

Dėl visų šių savybių alaus mielių dedama į įvairiausius maisto papildus. Deja, net ir nemažai vartojant maisto produktų bei papildų su mielėmis, mūsų organizmą pasiekia tik nedidelė dalis jų naudingųjų medžiagų.

Mieliagrybiai – gyvas organizmas, kuris kaitinamas, džiovinamas žūsta, o kartu su juo ir didelė dalis naudingųjų medžiagų – pirmiausia fermentai. Taigi gydomaisiais ar profilaktikos tikslais reikėtų vartoti tik gyvas mielių ląsteles.

Tačiau gyvi mieliagrybiai, patekę į žarnyną, pradeda daugintis, ima naudoti organizmo vitaminų išteklius ir sukelia rūgimo procesus. Ilgus metus mokslininkai ieškojo, kaip išspręsti šią dilemą. Ypač aktyviai mielės buvo tyrinėjamos XX a. septintajame dešimtmetyje: aiškintasi, kaip jų naudingąsias savybes panaudoti sveikatos stiprinimo tikslais.

Tikrą mielių revoliuciją 1969 m. sukėlė biotechnologijos inžinierius dr. Siegfriedas Wolzas, dirbęs kartu su Nobelio premijos laureatu prof. dr. Feodoru Lynenu. Po ilgų tyrinėjimų jam pavyko sukurti mielių ląstelių fermentavimo būdą, kuris pačią mielių ląstelę deaktyvuoja, o jos naudingos biologiškai aktyvios medžiagos ilgą laiką išlieka gyvybiškai aktyvios.

Pagal šį metodą mielių ląstelės fermentuojamos specialiomis sąlygomis. Alaus mielių ląstelės laikomos 32 °C temperatūroje kviečių gemalų aliejuje bei vaisių ir uogų koncentrate. Taip pat į šią terpę nuolat tiekiamas deguonis. Tokiomis sąlygomis ląstelės sparčiai dauginasi ir prisisotina įvairių naudingų medžiagų.

Prieš baigiantis fermentacijos procesui yra nutraukiamas deguonies tiekimas, dėl ko susidaro šiek tiek alkoholio, kuris natūraliai užkonservuoja mielių ląsteles, o jose – ir jų biologiškai aktyvias medžiagas. Svarbu tai, kad mieliagrybių ląstelės deaktyvuojamos labai jaunos – jau spėjusios prigaminti ir sukaupti pakankamai biologiškai aktyvių medžiagų, bet dar nespėjusios jų sunaudoti.

Fermentinės mielių ląstelės, patekusios į žarnyną, nebesidaugina, taigi nenaudoja ten esančių vitaminų ir mineralų, nesukelia rūgimo. Jos veikia kaip savotiškos kapsulės, kurios neištirpsta skrandžio rūgštyje (mielių ląstelių sienelės yra jai atsparios) ir į žarnyną perneša naudingąjį mieliagrybių „turinį“: fermentus, beta gliukanus, amino rūgštis, vitaminus, mineralus. Taigi vartojamos tokia forma mielės duoda maksimalią naudą ir nesukelia nemalonių pašalinių reiškinių.

Mielių tyrinėjimai tęsiami ir toliau. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl jos susilaukia tokio mokslininkų dėmesio – jų stebėtinas panašumas į žmogaus kūno ląsteles. Mielių genai turi daug bendro su žmogaus genais, jų baltymai panašūs į žmogaus.

Ypač svarbu, kad mielių ląstelių fermentai, pavyzdžiui, DNR atsinaujinimo fermentai, yra identiški žmogaus ląstelių fermentams.

Alaus mieliagrybiai yra naudojami kaip žmogaus ląstelių modeliai, ypač atliekant genetinius tyrimus, tiriant vėžinius susirgimus bei siekiant suprasti žmogaus senėjimo procesą. Taigi greičiausiai ateityje paaiškės dar daugiau mielių naudingų savybių.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)