Avietės – kovoja prieš bakterijas
Šiose uogose apstu maistinių skaidulų. Stiklinė aviečių papildo organizmą rekomenduojama vitamino C paros norma, o suvartojama vos apie 60 kalorijų! Šie ryškiaspalviai, gaivaus skonio vaisiai su sėklomis labiausiai vertinami dėl antibakterinių savybių.
Negana to, avietėse gausu antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio. Įrodyta, kad šiose uogose esantis fenolis saugo nuo vėžinių ląstelių dauginimosi, o polifenolis – nuo senėjimo ir chroniškų ligų.
Vaistams naudojami ir 50–60 °C temperatūroje džiovinami aviečių lapai, žiedai bei šaknys. Šių uogų nuoviru gydomi odos bėrimai, o skalaujant juo gerklę – angina.
Braškės – sveikos odos paslaptis
Šiuose vaisiuose su sėklomis slypi skaisčios ir spindinčios veido odos paslaptis. Anot kosmetologų, braškių sultys šviesina pigmentines dėmes, skaistina odą ir naikina spuogus. Be to, šių uogų kaukės mažina UV spindulių neigiamą poveikį odai. Jos pasižymi valomosiomis savybėmis, o salicilo rūgštis padeda pašalinti negyvas odos ląsteles ir nešvarumus.
Negana to, braškėse gausu vitaminų A, C, K, B5, B6, kalio, ląstelienos, riboflavino ir įvairių antioksidantų. Pasak mokslininkų, jose esanti folio rūgštis padeda kovoti su depresija, odos senėjimu ir slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Šiuose vaisiuose su sėklomis esantis vitaminas K ir manganas stiprina kaulus, o fenolis gerina kraujagyslių laidumą bei kraujo krešėjimą, taip pat normalizuoja kraujospūdį ir stiprina širdį.
100 g šviežių agrastų yra apie 5 g skaidulų. Pastarosios gerina žarnyno veiklą ir neleidžia formuotis piktybiniams augliams. Šie vaisiai su sėklomis laisvina vidurius, gerina medžiagų apykaitą, padeda atsikratyti hipertonijos, mažakraujystės ir įvairių odos ligų.
Juose esantis kalis stiprina nervų sistemą, širdį, mažina infarkto, insulto ir inkstų nepakankamumo riziką. 100 g agrastų yra apie 250 ml kalio. Tai sudaro 6 proc. suaugusiesiems rekomenduojamos paros normos. Šios uogos labiausiai vertinamos dėl jose esančios gintaro rūgšties, kuri mažina galvos smegenų kraujagyslių spazmus, ginekologinių ligų riziką, normalizuoja cukraus kiekį kraujyje ir padeda atsikratyti streso. Agrastų sultys puikiai malšina troškulį. Jos ne tik gaivina, bet ir gydo gerklės peršėjimą.
Tai – vitamino A šaltinis. Šiose uogose esantys fenoliai teigiamai veikia akių tinklainių kraujagysles ir padeda išvengti kraujosruvų. Nuolatos valgant mėlynes gerėja regėjimas. Įrodyta, kad apie 75 proc. sergančiųjų katarakta, kasdien valgantys šias uogas, pradėjo geriau matyti.
Mėlynėse esantys vitaminai C, E veikia kaip antioksidantai ir šalina iš organizmo laisvuosius radikalus. Daug valgant šių uogų gerėja atmintis, stiprėja raumenys, gražėja oda, nagai ir plaukai. Be to, padeda kovoti su mažakraujyste, nes jose gausu geležies.
Šiuose vaisiuose su kauliukais minkštime labai mažai kalorijų, tačiau gausu naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Taip pat vyšniose apstu vitaminų A ir C, geležies, kalio, cinko, vario bei mangano. Anot mokslininkų, suvalgytos 35 vyšnios veikia geriau nei aspirinas! Taip yra dėl šiose uogose esančių augalinių pigmentų, kurie malšina įvairius uždegimus.
Vyšniose esantis melatoninas padeda kovoti su stresu, kelia nuotaiką, stiprina imunitetą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Valgant šiuos vaisius su kauliukais mažėja uždegimų, kraujagyslių ir širdies ligų rizika. Be to, vyšnios puikiai tinka laikantis dietų, mat jose esanti tartrono rūgštis užkerta kelią angliavandeniams virsti riebalais. Tiems, kuriuos kamuoja nemiga, patariama gerti vyšnių sultis. Jose esantis melatoninas ne tik veiksmingai kovoja su stresu, bet ir gerina miego kokybę.
Šiose uogose apstu antioksidantų, kurie šalina iš organizmo laisvuosius radikalus, t. y. saugo ląsteles nuo senėjimo. Gervuogių sultis patariama gerti karščiuojant, sergant įvairiomis peršalimo ligomis, norint atsikratyti nemigos ir streso. Vaistams naudojamos uogos, jų lapai, stiebai ir šaknys.
Gervuogių lapų antpilas valo organizmą, gydo dizenteriją ir viduriavimą. Lapų bei šaknų nuoviru gydoma pienligė, dantenų uždegimai ir burnos gleivinės opos. Negana to, šiuose vaisiuose su sėklomis gausu gliukozės, fruktozės, sacharozės, vitaminų A, C ir E. Pastarasis veiksmingai kovoja su įvairiomis infekcijomis. Taip pat mangano, kalio, vario, fenolio ir folio rūgšties.
Įdomu
Gervuogių lapų nuoviras puikiai gydo pienligę ir trichomonozę.
Miško avietės yra maistingesnės ir vertingesnės, nes jose daugiau veikliųjų medžiagų. Šiose uogose esančios rūgštys naikina bloguosius skrandžio ir žarnyno mikroorganizmus.
Daugiausia vyšnių užauginama Turkijoje.
Liaudies medicinoje gervuogių sultys naudojamos inkstų ligoms gydyti.
Avietės Lietuvoje pradėtos auginti nuo XVIII a.
Dauguma naudingų medžiagų uogose išlieka ir jas užšaldžius.
Avietėmis nepatariama piktnaudžiauti sergantiesiems podagra ir inkstų uždegimu.
Gervuogėse yra net 87,3 proc. vandens.
Agrastai stiprina kraujagysles ir mažina kraujospūdį.
Šiose uogose gausu ląstelienos, todėl jų nepatariama valgyti sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, cukriniu diabetu, enteritu bei kolitu.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
