Žinoma, neabejotinai žilimas susijęs ir su genetika, taip pat manoma, kad tam įtakos turi stresas. Tačiau kodėl vis dėlto mes žilstame?
Pradėkime nuo to, kad senstant kinta ir odos, ir plaukų struktūra. Išoriniai ir vidiniai faktoriai, ypač genetika, nulemia tikslų gyvenimo momentą, kai mes imsime žilti. Taigi, kada pradėsime žilti, galime sužinoti paprasčiausiai pasiklausę savo tėvų.
Šį procesą gali pagreitinti hormonai, klimatas, kuriame gyvename, tarša, toksinai. Tačiau visi minėti faktoriai neturi tokio didelio poveikio ir įtakos mūsų žilimui, kaip kad jie turi odos senėjimui.
Taigi, genetika – svarbiausias faktorius, nuo kurio priklauso mūsų plaukų žilimas.
Bet kaip iš tiesų plaukas praranda savo pigmentaciją? Šviesių arba tamsių plaukų pigmentai yra palaikomi vadinamųjų melanocitų, kurie „injekuoja“ melaniną į tas ląsteles, kuriose yra keratino, svarbiausio mūsų plaukų baltymo.
Metams bėgant melanocitų pradeda trūkti. Vadinasi, mūsų plaukas gauna vis mažiau melanino ir jo spalva tiesiog blunka. Kitaip tariant, mes žilstame.
Natūraliai gali iškilti klausimas, kodėl iš karto mūsų plaukai netampa žili. Taip yra dėl tos priežasties, kad mūsų plaukų folikulai savarankiškai sukuria tam tikrą kiekį melatonino. Negaunant jo iš melanocitų, folikulai pradeda savo darbą ir štai kodėl žilstama pamažu – tol, kol išseks plaukų folikuluose esantis melatoninas.
Ką svarbu suprasti? Kad žilimas yra natūralus ir neišvengiamas procesas, susijęs su senėjimu, bet ne su ligomis. Be to, šiais laikais jį nesunkiai galime užmaskuoti.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
