- Gydytojos nefrologės profesiją, kaip minėjote, pasirinkote atsitiktinai. Pamenate pirmas darbo dienas?
- Oi... Juk priešingai nei dabartiniai studentai, institute nefrologijos beveik nesimokėme. Visi buvome tik vidaus ligų gydytojai. Nefrologijos žinių tikrai trūko.
Vykome į stažuotes. Pirmieji mano mokytojai: šviesios atminties Vilniaus universiteto docentas V.Kirsnys, docentas V.Razukas, profesorius B.Dainys, atlikęs ir pirmą inkstų transplantaciją Lietuvoje, Patologijos centro direktorius profesorius A.Laurinavičius, LSMU Nefrologijos ir transplantacijų centro vadovas profesorius V.Kuzminskis. Tobulinausi ir Minske, Maskvoje, Charkove, nes buvo toks laikmetis.
Tik atidarius Jūrininkų ligoninę (1993 m. – aut. past.), Klaipėdos krašte buvo įkurtas Nefrologijos skyrius. Mūsų svajonė buvo morfologinė diagnozė. Urologai tuo metu dar mums netalkino, todėl su kolege Almina biopsijas praktikavomės atlikti su bulvėmis. Bet negaliu skųstis, profesiją pamilau ir šiandien nė neįsivaizduoju savęs kitur.
- Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti, kad sergančiųjų inkstų ligomis sparčiai daugėja. Iš tiesų taip yra?
- Visuomenė sensta, ligų daugėja. Nefrologija itin susijusi su kardiologija, endokrinologija, reumatologija ir daugeliu kitų sričių. Kad ir kaip būtų liūdna, beveik visos ligos baigiasi lėtiniu inkstų nepakankamumu. Žinoma, ne visu šimtu procentų, bet didžiąja dalimi.
- Skamba taip, lyg inkstų ligų išvengti neįmanoma. Ar klystu?
- Recepto, kaip apsisaugoti nuo inkstų ligų, nėra. Žinoma, jei visas kitas ligas, pavyzdžiui, hipertenziją, diabetą sektųsi labai gerai gydyti, sergančiųjų inkstų nepakankamumu turbūt gerokai sumažėtų. Pažiūrėkite, kiek šalies gyventojų serga hipertenzija? Be galo daug. Tačiau, pasak kardiologų, vos trečdaliui jų pavyksta reguliuoti spaudimą. Tokios ligos kaip hipertenzija, diabetas progresuoja, dėl to atsiranda ir inkstų nepakankamumas. Štai antro tipo diabetu serga vis jaunesni žmonės, tam įtakos turi ir mūsų besikeičianti mityba bei gyvenimo būdas. Tokiems pacientams inkstų nepakankamumas pasireiškia praktiškai po kelerių ligos metų. Čia dar nepaminėjau sergančiųjų pirminėmis inkstų ligomis, taip pat turinčių įgimtų ar paveldėtų patologijų.
- Nors dažniausiai tenka girdėti, kad svarbiausias žmogaus organas širdis, jūsų pasiklausiusi suprantu, kad vis dėlto inkstai...
- Inkstai - nedidelis organas, tūno tyliai, bet kai suserga, subyra visas žmogaus organizmas. Liga sutrikdo jo veiklą, o įprastą žmogaus gyvenimo ritmą keičia dializių procedūros. Dalis gyvenimo praeina patalpoje, kur už inkstus dirba aparatai. Tokiais momentais itin svarbu, kad šalia būtų profesionalūs ir rūpestingi specialistai. Žmogui gyvenimas tampa labai sudėtingas. Kai pacientui sunyksta inkstai, per savaitę nuolat jį matome tris ar net keturis kartus po kelias valandas - tiek, kiek trunka dializės procedūra.
- Kiek metų gali būti dializuojamas pacientas? Visiems anksčiau ar vėliau tenka inkstus transplantuoti?
- Viskas priklauso nuo žmogaus sveikatos. Yra žmonių, kurie dializuojami daugiau nei 20 metų. Turime ir pacientą, kuris neseniai šventė šimto metų jubiliejų. Dializės jam pradėtos taikyti prieš dešimtmetį. Kalbant apie transplantaciją, yra nemažai atvejų, kuomet dėl gretutinių ligų žmogui inkstai negali būti persodinami.
Dializė nėra vaistas, o kartais ir transplantuotas inkstas neišsprendžia visų problemų. Tarkim, užkalkėjusios kraujagyslės ar kaulų pažeidimai vis tiek lieka. Būna taip, kad turi problemą, bet negali jos išspręsti, nes neturi vaistų.
- O kalbant apie Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kokias galimybes turite inkstų ligomis sergantiems pacientams gydyti?
- Neatliekame tik inkstų transplantacijų. O visa kita galime: tiek atlikti inksto biopsijas, tiek paruošti pacientus transplantacijai, kuri vėliau atliekama Vilniuje arba Kaune, tiek gydyti autoimunines ligas, atlikti koronografijas, įstatyti stentus, atlikti širdies operacijas. Beje, Jūrininkų ligoninėje buvo pirmas dializuojamas pacientas, kuriam prieš penkiolika metų pirmą kartą Lietuvoje atlikta ir širdies operacija. Turime stiprią komandą, kalbu ne tik apie gydytojus nefrologus, bet ir kardiologus, kardiochirurgus, angiochirurgus, kurie mums itin talkina, o mes jiems.
- O yra buvę kitaip?
- Nesakysiu, kas, bet pakankamai neblogai žinomas sveikatos sistemos atstovas prieš daugiau nei penkiolika metų yra pasakęs tokią frazę: „Ai, tai čia dializuojamas pacientas“. Dializuojamas - tarsi „nurašytas“. Skaudu. Gerai, kad šiandien situacija pasikeitusi. Bet kaip sakant, vienas nefrologas be kitų sričių specialistų padėti tokiam pacientui gali labai nedaug. Kad gydytojų pastangos nėra bevaisės, patvirtina statistika. Per metus vos vienas kitas Jūrininkų ligoninėje gydomas nefrologinis pacientas dėl ypač sunkios patologijos išsiunčiamas į Vilniaus ar Kauno centrus.
Dabar viskas pasikeitė kardinaliai. Ir technologijos pasikeitė, ir mūsų galimybės. Pamenu pirmaisiais metais, kai tik įsikūrė skyrius, buvo ribojamas pacientų siuntimas dializei, net ir transplantacijai amžius buvo labai ribojamas. Dabar to tikrai nėra. O anuomet širdis plyšdavo iš skausmo, kai matei, kaip jauni žmonės gęsta... Dializuojami būdavo tik tie, kurie turėdavo mažiausiai gretutinių ligų. Technologijos gerėja, dializių centrų daugėja, o pacientų gyvenimo trukmė ilgėja.
- Ne kartą užsiminėte, kad gydytojas nefrologas dirba be švenčių, savaitgalių, tai yra visas septynias dienas per savaitę. Kaip į tai reaguoja šeima?
- Šeima per tiek metų pripratinta. Nors esu sulaukusi priekaištų iš dukters, kad aš vis darbe ir darbe.
Dosjė
Nusipelniusi Lietuvos gydytoja, Klaipėdos jūrininkų ligoninės nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja, gydytoja nefrologė, echoskopuotoja.
Europos ir Lietuvos nefrologijos dializės transplantacijos asociacijų narė, stažavosi Kauno sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose, Čekijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Estijoje, Italijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. 1973 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1986 m. įgijo gydytojo terapeuto kvalifikacinę kategoriją, 1997 m. – aukščiausią nefrologo kvalifikacinę kategoriją.
Tarp kitko
Pasak J.Prilucikienės, nefrologai gali drąsiai džiaugtis laimėjimais: sukanka 52 metai, kai Lietuvoje atlikta pirmoji hemodializė , 45 metai, kai transplantuojami inkstai, 20 metų, kai atliekamos peritoninės dializės.
„Be komandos tokių gerų gydymo rezultatų tikrai neturėtume. Visi stengiasi, kad pacientui laiku būtų suteikta pagalba“, - sako J.Priluckienė. Nuotr. iš kairės: gydytojai nefrologai Mindaugas Diržinauskis, Jurgita Uogintaitė ir Janina Priluckienė, vyr. slaugytoja Natalija Kuchareva, gydytoja nefrologė Almina Kasiliauskienė.
