„Blogiausia, kad nieko nejauti“
„Žinau, kad glaukoma - klastinga liga. Gali staiga apakti. Dažnai aplinkiniai klausia: ką tu jauti? Blogiausia, kad nieko“, – pasakoja 79-erių fotomenininkė V.Lukštaitė, kuriai atsitiktinai buvo nustatyta aklumu gresianti liga – glaukoma. „Apie šią ligą buvau girdėjusi, šiek tiek skaičiusi. Sunerimau tuomet, kai pradėjau silpniau matyti, netgi iškraipytą vaizdą. Tiesa, prieš tai buvo didelis kraujo spaudimas. Poliklinikos gydytoja, įtardama, kad gali būti padidėjęs ir akių spaudimas, patarė pasitikrinti. Man buvo nustatyta užslėpta glaukoma. Kol kas liga stovi vietoje ir neprogresuoja“, - guodžiasi anksčiau su akimis problemų neturėjusi kūrėja.
Moteris ragina nesnausti ir reguliariai lankytis pas akių gydytoją: „Aš draugėms primenu, kad jos būtinai pasitikrintų. Dabar svarstau, kad ir tėvukas galėjo sirgti glaukoma, sprendžiant iš to, kaip jis nupasakodavo regėjimo sutrikimus. Panašiai dabar matau ir aš.“
„Sukandusi dantis į ligoninę“
„Paryčiais prabudau jausdama vienos akies skausmą, - prisimena žinoma paveldosaugininkė Gražina Drėmaitė. – Taip stipriai skaudėjo, kad nežinojau, ką daryti. Kreipiausi į Santariškių ligoninę. Tiesiog atėjau iš gatvės. Mane priėmusi daktarė iš karto davė tabletę ir pasakė: eini namo, pasiimi šlepetes ir grįžti į ligoninę – tuoj pat darome operaciją. Pasirodo, buvo didelis akies spaudimas. Tai yra pirmasis glaukomos požymis. Tą pačią dieną sukandusi dantis prisistačiau į ligoninę ir kitą rytą mane operavo.
Gydytoja sakė, visa laimė, kad aš iš karto prisistačiau į ligoninę, nes dar valanda kita ir jau visiškai nebematyčiau. Akies nebūtų galima „atgaivinti“. Kad taip nenutiktų su kita akimi, man išrašė spaudimą reguliuojančius akių lašiukus.
Be to, vieną du kartus per metus nueinu pasitikrinti.“
Mini interviu
LSMU ligoninės Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė, oftalmologė, taip pat Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė profesorė Ingrida Janulevičienė:
- Sakykite, kokie yra pirmieji glaukomos požymiai, rizikos veiksniai?
- Iki 95 procentų atvejų – būtent lėtinė, atviro kampo glaukoma, kuri prasideda nepastebimai, klastingai, lėtai progresuoja. Kol žmogus kreipiasi į medikus, glaukoma būna toli pažengusi, o regos nervas negrįžtamai pažeistas.
Ligos rizikos veiksniai – akispūdžio svyravimai, trumparegystė, kraujotakos sutrikimai, įvairūs vaistai, kurie mažina kraujo spaudimą, gretutinės organizmo ligos, kaip sąnarių, skydliaukės, cukrinis diabetas ir taip toliau. Beje, jeigu aukštas kraujo spaudimas, dažniau būna didelis ir akių spaudimas. Bet jeigu kraujo spaudimas žemas, paprastai glaukomos eiga piktybiškesnė, nes regos nervą pažeidžia ne tik akispūdis, bet ir sutrikusi perfuzija – aprūpinimas krauju ir maisto medžiagomis.
Kada žmogus serga kraujagyslių ligomis, kada šeimoje yra glaukomos atvejų ir netgi nuo šios ligos apakusių artimųjų – šie rizikos veiksniai įspėja, kad jūs turite tikrintis dažniau.
O kiekvienam piliečiui nuo keturiasdešimt metų kartą per metus privalu pasirodyti akių gydytojui.
- Kuris atvejis jums labiausiai įsirėžė į atmintį?
- Dažniausiai įsimena labai sėkmingi ir labai nesėkmingi atvejai. Visada sunku susidurti su glaukoma sergančiu vaiku, tačiau nuostabu matyti, kaip vaikas, turintis vos vieną du procentus regėjimo, baigia aukštąjį mokslą, įgyja specialybę, siekia karjeros aukštumų. Tokie atvejai nuteikia pakiliai. Kartais iškyla sunki dilema – kaip elgtis, kai glaukoma serganti pacientė laukiasi vaikelio? Gali būti, kad akių lašai pakenks būsimam vaikui, bet be gydymo būsima mama gali prarasti regą. Tokiais atvejais įvairių specialybių gydytojai tariasi dėl geriausios gydymo taktikos.
Reikia pabrėžti, kad liga sukelia negrįžtamą aklumą.
- Medicina vis dar bejėgė prieš glaukomą?
- Nesakyčiau, kad bejėgė. Šią ligą galima kontroliuoti, tik jos negalima išgydyti.
Glaukoma yra tam tikra prasme akies senėjimo forma. Kaip mokslininkai sako, jeigu gyventume pakankamai ilgai, galbūt visi susirgtume glaukoma.
Visų pirma glaukoma gydoma vietine akių lašų terapija – tai yra akių lašai lašinami visą gyvenimą. Lazerinis gydymas taikomas, jeigu siekiama sustiprinti akių lašų efektą, atlikti minimalias intervencijas akies audiniuose, kurių pagalba sumažinamas akispūdis. Ir trečioji grandis – chirurginis gydymas. Tiek kiaurinė arba tradicinė glaukomos chirurgija, tiek nekiaurinė – naujo tipo chirurgija, ligos nepanaikina, tik sumažina pagrindinį glaukomos rizikos veiksnį – akispūdį, pagerinant akies skysčių nutekėjimą iš akies.
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė Lina Šiaudvytytė, kurios darbui vadovaujate, atliko įdomų mokslinį tyrimą. Kuo šis darbas bus naudingas akių gydytojams ir glaukoma sergantiems pacientams?
- Kadangi glaukoma yra daugiafaktorinė liga, bandoma rasti įvairių rizikos veiksnių, kurie rodytų glaukomos susiformavimą arba progresavimą. Vienas tokių rizikos veiksnių – akispūdis. Tačiau apie 70-uosius metus mokslininkai pastebėjo, kad galvospūdis gali turėti reikšmės, kadangi susidaro tam tikras spaudimo gradientas būtent regos nervo srityje. Bet kaip pamatuoti?
Neurologai, neurochirurgai matuoja galvospūdį, bet invaziniu būdu ir to negalima atlikti akių liga sergančiam pacientui. Hipotezės patikrinimui buvo atrinkta grupė neurologinių pacientų, kurie sirgo ir glaukoma. Jiems atlikta juosmeninė punkcija smegenų skysčio slėgiui dėl neurologinės ligos įvertinti. Surinkus tokią grupę pacientų hipotezė pasitvirtino: tikrai glaukoma sergančiųjų galvospūdis per mažas ir tai gali turėti įtakos glaukomos susiformavimui bei progresavimui.
Mums pasisekė – Kauno technologijos universiteto mokslininkų, vadovaujamų profesoriaus Armino Ragausko, išradimas – sukurta technologija, kuri neinvaziniu būdu naudojant ultragarsą, matuoja galvos smegenų skysčio slėgį – galvospūdį.
Ultragarsinis tyrimas plačiai taikomas medicinoje, kaip nekenksmingas ir informatyvus tyrimas: gali būti atliekamas tiek nėščioms moterims, tiek vaikams, tiek ir sudėtingiems kardiologiniams, onkologiniams bei kitiems pacientams. Ultragarsiniai tyrimai plačiai taikomi akių ligų diagnostikoje. Panašia metodiką paremtas ir neinvazinis galvospūdžio matavimas.
- Ar didelis procentas žmonių, sergančių glaukoma, negrįžtamai apanka?
- Visa laimė, nedaug. Pasitaiko, kad komplikuojasi glaukomos eiga, nesiseka kovoti su agresyviai progresuojančia liga. Bet labai skaudūs tie atvejai, kurie baigiasi blogai dėl pačių pacientų nesuvokimo, nesitikrinimo ir nesigydymo. Paciento labui kiekvienas gydytojas atiduoda ir žinias, ir jėgas, bet jei pacientas akių lašų nelašina arba, paskyrus operacijos datą, atvyksta po penkerių metų jau apakęs viena akimi, būna skaudu. Todėl ir skelbiama Pasaulinė glaukomos savaitė, kad panašių užleistų glaukomos sukelto aklumo atvejų būtų kuo mažiau.
Faktas
Kovo 12 ąją pasaulis mini Glaukomos dieną, kauniečiai tam skiria visą šią savaitę. Šių metų Glaukomos savaitės šūkis – „Pasaulis yra nuostabus. Jį matyti kasdien – nuostabu. Neleisk glaukomai to sustabdyti“.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
