Įprasta, bet užmirštama
Labai svarbi viso kūno higiena, bet ypač – rankų. Daugeliui atrodo, kad švarios rankos yra savaime suprantamas dalykas, tačiau nemažai žmonių jas plauna per retai ar nepakankamai kruopščiai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dėl netinkamos rankų higienos galima užsikrėsti rotavirusiniu enteritu, norovirusine infekcija, virusiniu hepatitu A ir E, šigelioze, kitomis bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis, ką jau kalbėti apie oro lašeliniu būdu plintančias infekcijas – gripą, tuberkuliozę, meningokokinę infekciją, tymus, kitas ligas.
Daugelis įsitikinę, kad rankas pakanka nusiplauti pasinaudojus tualetu, parėjus namo iš darbo, parduotuvės, universiteto ar mokyklos, prieš valgį. Tačiau jau po pusvalandžio ant rankų atsiranda tūkstančiai mikrobų ir virusų – infekcijų sukėlėjų. Jų prisirenkame liesdami durų rankenas, laiptų, troleibusų turėklus, telefono ragelį, knygas, įvairius bendro naudojimo daiktus, bendraudami su žmonėmis, glostydami šunis ar kates.
Keliuose Lietuvos rajonuose jau paskelbta gripo epidemija, todėl tinkama higiena itin aktuali. Juk pakanka sergančiajam kosint burną prisidengti ranka, paskui nenuplautu delnu pasisveikinti su kitu žmogumi, paliesti durų rankeną ar kokį daiktą – ir virusų ar bakterijų „dovanėlė“ aplinkiniams beveik garantuota.
Ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi bakterijos, virusai, grybeliai, kiti mikroorganizmai. Norint pašalinti infekcijų sukėlėjus ir išvengti ligų, būtina kruopščiai plauti rankas: 10–15 sekundžių muiluoti jas trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus, nykščius, paskui nuplauti po tekančiu vandeniu. Vien tik pakišus rankas po šaltu vandeniu didžioji dalis infekcijų sukėlėjų ant jų tikrai liks.
Specialūs prausikliai
Intymių moters vietų higiena – vienas iš ginekologinių ligų profilaktikos būdų. Makšties mikroflora labai jautri vidiniams ir išoriniams veiksniams. Gerosios bakterijos užtikrina natūralų mikrofloros balansą ir organizmo apsaugą, kurią pažeidus gali kilti ginekologinių problemų.
„Tinkama išorinių lytinių organų higiena – tai visapusiška jų priežiūra ir sveikos odos, natūralios šios srities mikrofloros – gerųjų bakterijų – išsaugojimas, – aiškina Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja ginekologė Zina Daublienė. – Oda – svarbus jutimo organas, ji reguliuoja kūno temperatūros pusiausvyrą.
Labiausiai saugo raginis odos sluoksnis su vadinamąja hidrolipidų plėvele (iš riebalų ir vandenį sulaikančių medžiagų). Mūsų odos pH (rūgštingumas) yra 5,5. Rūgštinis pH padeda apsiginti nuo bakterijų. Todėl raginis odos sluoksnis dar vadinamas apsauginiu odos rūgščių sluoksniu.“
Odos pH mažėja dėl įvairių hidrolipidų plėvelės sudedamųjų dalių – pieno rūgšties, įvairių prakaito aminorūgščių ir riebalų rūgščių, raginio odos sluoksnio ląstelių sudedamųjų dalių.
„Oda, ypač išorinių lytinių organų srityje, labai jautri šarminiams muilams ir dušo geliams. Agresyvūs plovikliai pažeidžia rūgštinę drėkinamųjų lipidų plėvelę ir sutrikdo natūralią apsauginę odos funkciją. Ji gali gerokai susilpnėti, – teigia gydytoja Z. Daublienė. – Jei higiena netinkama arba pernelyg intensyvi, gali atsirasti niežulys, odos sudirginimas, prasidėti infekcijos, daugintis ligas sukeliantys grybeliai ir bakterijos.“
Kiekvieną dieną išoriniams lytiniams organams plauti skirto prausiklio pH turi atitikti odos pH. Svarbu, kad jis nedirgintų. Kasdienei intymiajai moterų higienai pritaikytos higienos priemonės turi skatinti natūralaus apsauginio odos rūgščių sluoksnio regeneraciją ir palaikyti odos mikrofloros pusiausvyrą.
„Išoriniams lytiniams organams plauti reikia naudoti ne bet kokias priemones, – perspėja ginekologė. – Kartais moterys renkasi prausiklius pagal kvapą: įsigyja intensyviai kvepiančių. Tačiau tokiuose prausikliuose būna daug priedų – kvapiųjų medžiagų, dažiklių, kitų papildomų dirgiklių. Tad pasirinkimo kriterijus neturėtų būti tik malonus kvapas. Siūloma daug losjonų, gelių, emulsijų, įvairių prausiklių, skirtų būtent išoriniams lytiniams organams prižiūrėti. Intymiajai higienai tinka ir vaikiškas ar kitoks muilas, jei ant jo nurodytas pH, atitinkantis intymių vietų rūgštingumą.“
Priemonės, skirtos kasdienei viso kūno odos priežiūrai – šarminis muilas, dezodoruoti prausikliai – nepritaikyti intymiajai moterų higienai. Prausiklis moterų išoriniams lytiniams organams plauti turėtų būti kuo mažiau šarmingas (pH 3,5–4,5), kad nenuplautų odos apsauginės plėvelės. Kai netinkami prausikliai suardo mikroflorą, atveriamas kelias infekcijai nukeliauti į makštį.
Vengti sintetinių drabužių
Intymioji higiena ypač svarbi tam tikrais gyvenimo tarpsniais – nėštumo metu, per menopauzę.
Nėštumo metu pakitusi hormonų koncentracija organizme pakeičia ir intymių vietų pH – jis darosi neutralus. Todėl nėščių moterų organizmas yra imlesnis makšties infekcijoms, uždegimams, sudirgimams.
„Nėščiajai tinkama intymių vietų priežiūra labai svarbi, todėl ji turėtų nesidrovėti klausti gydytojo patarimo, kokios higienos priemonės jai geriausiai tinka, išsakyti nusiskundimus pajutusi net ir mažiausią negalavimą“, – rekomenduoja gydytoja Z. Daublienė.
Menopauzės metu kinta hormonų aktyvumas, estrogenų koncentracija sumažėja. Dėl to gali atsirasti nemalonus sausumo, perštėjimo pojūtis. Padidėja imlumas infekcijoms.
„Menopauzės metu reikia pasirūpinti, kad išorinių lytinių organų oda nebūtų sausa ir galėtų laisvai kvėpuoti. Patarčiau moterims rinktis natūralaus pluošto, orui pralaidžius apatinius drabužius, higieninius įklotus, nes sintetiniai didina infekcijų, grybelinių ligų riziką“, – sako ginekologė Z. Daublienė.
