- Kada pirmą kartą paragavote svaigiųjų gėrimų?
- Buvau apie 12 metų, man labai patiko alkoholio poveikis: suteikiamas malonumas, atsipalaidavimas, lengvas bendravimas, o laikui bėgant dėl savo būdo savybių susiradau ir tokius pat draugus – mėgėjus išgerti. Nuo to viskas ir prasidėjo – su ta kompanija mes susitinkame, mums nėra ką veikti ir na ką – tai atsigeriam?
Kai buvau 16 metų, jau tada buvo susiformavęs įprotis, tikslas – susitikti išgerti ir progų ieškojimas, kad galėtum išgerti, taip ir lauki kaip šventės savaitgalių… Šiandien aš įvardinčiau save girtuokliu jau nuo tada. Ne alkoholikas, o girtuoklis, kuris visu tuo mėgavosi.
- O kaip istorija klostėsi toliau?
- Dirbau Airijoje, tačiau taip susiklostė, kad buvau priverstas grįžti į savo bendrabutį Klaipėdoje, kur intensyviai ir daug gėriau, nes nuomininkai norėjo išsikraustyti ir aš turėjau pasiimti mamos nupirkto buto raktus.
Planavau ten nelikti – tik pasiimti raktus ir važiuoti į Šiaulius, kur vaikystėje gyvenau, tačiau labai greitai grįžęs pragėriau visus savo pinigus ir savo butą paverčiau landyne. Pas mane pradėjo rinktis draugai – vieni ateina, kiti išeina, žinoma, mes geriam, o aš visada nuolat esu tam uždaram rate.
- Kur tuo metu buvo artimieji, šeima?
- Iš artimųjų dabar turiu tik vienintelę sesę. Sesė jauna – dar tik 13 metų, tačiau jau ji matė, kad turiu šią problemą, prašydavo daugiau niekada nebegerti. Žadėdavau, tikėdavau, bet vieną dieną kažkas atsitinka, tarsi sąmonę užtemdo ir aš vėl „atkrentu“.
- Ar galima sakyti – aplinka kalta?
Negaliu sakyti, kad į tą liūną įtraukė mane aplinka – buvo vis tiek ir mano noras tai daryti ir valios nebuvo, ir per prievartą man niekas nekišo.
Tiksliai to pasakyti negaliu – neatsimenu, tačiau maždaug 22 metų pamažu pradėjau bandyti susitvarkyti gyvenimą. Išvažiavau, nebenorėjau gyventi savo bendrabutyje, nes žinojau, kad ten nuolatiniai išgėrimai. Mėginau bėgti, tačiau tas bėgimas nuo problemos, deja, nedavė man naudos.
- Kaip pripažinti sau, kad alkoholizmas – liga?
- Žinoma, iš karto nesusivokiau, kad esu alkoholikas ir kad tie išgėrinėjimai man trukdo. Pirma pastebėjau, kad negaliu padirbti vienoje vietoje daugiau nei tris mėnesius – mane atleisdavo, aš užgerdavau, neateidavau į darbą ar kažko kito prisidirbdavau. Tai buvo pirmi ženklai.
Kritinių situacijų buvo ne viena ir ne dvi – apie septynias. Patyriau daug baisių dalykų: kelis kartus dėl gėrimo buvo ištikę epilepsijos priepuoliai ir „baltoji karštinė“ – balsai galvoje, baisios mintys, košmarai.
- Stipriai pašlijo sveikata?
- Ką atėmė iš manęs alkoholis, tai sveikatą. Kai buvau įstrigęs bendrabutyje, su sveikata išvis blogai pasidarė, nors ir anksčiau man ji šlubavo – tie stiprūs kepenų skausmai nuo gėrimo, kasos uždegimai.
Paskutinį kartą prieš blaivų gyvenimą vėl prasidėjo kasos uždegimas, „balti arkliai“, buvo labai silpna, atrodė, kad jau esu ties mirties riba. Jau kirbėjo nuojauta, kad jei taip toliau – laikas mirti.
- Pakalbėkime apie kitą istorijos dalį – kelią į blaivybę. Koks jis?
- Bendrabutyje sutikau merginą, kuri turėjo ir vis dar turi bėdų su gėrimu ir lankėsi AA susitikimuose. Kartu ir aš pradėjau vaikščioti. Bet tik susitikimai man nepadėjo – visada buvau tas atkrentantysis narys. Dvi, tris dienas būdavau blaivas, o tada ir vėl, ir vėl tas pats…
Stebuklas įvyko tada, kai paprašiau globėjo, žmogaus kuris jau išklausė ir baigė AA „12 žingsnių programą“, kad ir mane pervestų per juos. Tai buvo mano šiaudas, kurio griebiausi po paskutinio apsilankymo ligoninėje.
- Papasakokite plačiau, kas tai per programa.
- Ši programa yra daugiau dvasinė. Tikime, kad alkoholizmas yra tik simptomas, tai nėra pagrindinė problema ir kyla ji iš dvasinių negalavimų. Jei padedi tvarkyti savo vidų, dvasią, kartu kovoji ir su savo priklausomybėmis. Tie „12 žingsnių“ tinka ir narkomanams, ir lošėjams. Yra žmonių, kurie turi dvigubas priklausomybes: alkoholikas ir narkomanas, alkoholikas ir lošėjas.
Esu baigęs „12 žingsnių programą“ ir AA grupėje lankausi tam, kad perduočiau žinias kenčiančiam alkoholikui. Mano pareiga – dalintis patirtimi, kaip viskas vyko man – tai, ką aš ir jums dabar pasakoju. Bet ne visada esi išgirstas – alkoholikų protas yra sergantis. Sunku išgirsti, bet iš vieno išgirsti truputį, iš kito, kad galima išsigelbėti.
Į AA judėjimą esu įsitraukęs apie metus laiko, o blaivas esu jau 9 mėnesius.
Dabar AA grupėje esu atsakingas už ūkio reikalus, kai reikia, nuperku kavos, arbatos, žvakių, su savimi nešiojuosi grupės telefoną, kuriuo man žmonės skambina ir teiraujasi įvairios informacijos.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
