Kaip veikia mikrobangų krosnelė
Nedidelėje, mažai vietos užimančioje krosnelėje yra sukonstruotas elektroninis vamzdis, kuris įjungus prietaisą į elektros lizdą sukuria elektromagnetinį lauką. Jo skleidžiamos bangos pulsuodamos prasiskverbia į maisto molekules ir priverčia jas judėti maždaug 5 mlrd. kartų per sekundę greičiu. Dėl šio proceso tarp molekulių atsiranda trintis, ir maistas sušyla. Tai įvyksta net keliolika kartų greičiau nei gaminant ant viryklės. Be to, mikrobangų krosnelėje šiluma maistą pradeda veikti nuo vidurio ir juda link kraštų. Verdant arba kepant šis procesas vyksta priešinga kryptimi.
Mikrobangų krosnelės skleidžiamos bangos ne tik pasiekia viduje šildomą maistą, bet ir yra spinduliuojamos į išorę. Jos sklinda maždaug 10 cm atstumu. Pasirodo, užtenka ir tiek, kad būtų juntamas poveikis. Inžinierius Percy Spenceris apie 1940 m. dirbo laboratorijoje prie radiolokacinės įrangos ir netikėtai pastebėjo, kad šokoladas jo kišenėje sušilo ir apsilydė. Vyras suprato, kad mikrobangos gali būti šildyti maistą. Savo idėją jis išbandė spragindamas kukurūzus ir kepdamas kiaušinius, o netrukus rinką užpildė ir visuomenei pritaikyti prietaisai.
Šokiruojančios tyrimų išvados
Prieš porą dešimtmečių JAV vienam pacientui ligoninėje buvo perpiltas kraujas, iki žmogaus kūno temperatūros sušildytas mikrobangų krosnelėje. Ligonį netikėtai ištiko anafilaksinis šokas ir jis mirė. Šis įvykis davė peno svarstymams, ar išties mikrobangos organizmui nėra kenksmingos.
Keli tyrėjai Šveicarijoje atliko bandymą su savanoriais, kuriuos suskirstė į kelias grupes ir penkias dienas davė valgyti įvairiai paruošto maisto. Eksperimento dalyvių kraujas buvo tiriamas kasdien. Paaiškėjo, kad tų, kurie valgė mikrobangų krosnelėje šildytą maistą, kraujas buvo gerokai prastesnis. Sumažėjo hemoglobino ir limfocitų lygis, padaugėjo cholesterolio ir atsirado daugiau baltųjų kraujo kūnelių. Prieita prie išvados, kad valgant mikrobangomis pašildytą maistą organizmas patiria stresą, silpsta imuninė sistema, ląstelės sunkiau aprūpinamos deguonimi.
Mikrobangos neigiamą žalą daro ir kitiems biologiniams organizmams. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, eksperimentavę su augalais. Vienus jie laistė įprastu vandeniu, kitus – pašildytu mikrobangų krosnelėje ir atvėsintu. Pastaruoju atveju augalai kur kas greičiau nuvysdavo ir sunykdavo.
Nuteisti?
Manoma, kad mikrobangomis apdorotas maistas praranda visas naudingąsias medžiagas. Be to, elektromagnetiniai procesai pažeidžia molekules – pakeičia jų struktūrą taip, kad patekusios į organizmą tampa neatpažįstamos ir kūnas jas blokuoja kaip nuodus.
Ne mažiau pavojingos ir į išorę spinduliuojamos bangos. Teigiama, kad pasiekusios akis gali negrįžtamai joms pakenkti ir sukelti rimtų regėjimo sutrikimų. Mikrobangų krosnelės gali paskatinti ir kitokius negalavimus. Žmonės neretai skundžiasi skrandžio veiklos sutrikimais, pakitusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu, nemiga, irzlumu, įtampa ir kitokiais sunkiai paaiškinamais požymiais.
Dar daugiau žibalo į ugnį įpylė tvirtinimai, kad ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje išsiskiria kancerogeninių medžiagų, sukeliančių įvairių formų vėžį. Mikrobangomis virtame, keptame ar tiesiog pašildytame maiste susidaro toksinų, kurie kartu su patiekalais patenka į organizmą ir skatina vystytis ligas.
Išteisinti?
Amerikos vėžio draugijos ir Europos maisto informacijos tarnybos tyrimais nustatė, kad ruošti maistą mikrobangų krosnelėje kaip tik yra sveikas ir naudingas būdas. Labai trumpai veikiami produktai išlaiko daugiau maistingųjų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino C. Kepant mikrobangų krosnelėje šio vitamino išlieka daugiau nei kepant orkaitėje. Be to, maistas gaminamas be riebalų, todėl yra mažiau kaloringas ir padeda išlaikyti dailesnes kūno linijas.
Kaip dėl išsiskiriančių kancerogenų? Krosnelės šalininkai teigia, kad nėra jokių objektyvių tyrimų, patvirtinančių, jog mikrobangų paveiktame maiste atsiranda vėžį sukeliančių cheminių junginių. Specialistai tiesiog pataria atidžiau rinktis indus ir pakuotes, kuriose šildomi produktai, nes būtent jos gali lemti žalingų medžiagų išsiskyrimą.
Vienintelis mikrobangų krosnelės trūkumas yra kiek kitoks maisto skonis nei gaminant ant viryklės.
Mitai ir tiesa
Neutraliai vertinantieji mikrobangų krosnelę pripažįsta, kad iš tiesų joje šildomi produktai praranda šiek tiek maistinės vertės. Tačiau kai kurie vitaminai bei mineralai suyra ir verdant, kepant ar skrudinant. Pasaulio Sveikatos Organizacija teigia, kad mikrobangų krosnelės nėra žalingos ir nekelia sveikatai grėsmės. Vienintelis nurodomas trūkumas – kad visiškai suardomas vitaminas B12. Dėl nuolatinio jo stygiaus gali išsivystyti mažakraujystė.
Atmetami ir menkais įrodymais pagrįsti teiginiai, neva skleidžiamos mikrobangos sukelia sveikatos sutrikimų. Į rizikos grupę patenka tik tie asmenys, kuriems įstatytas širdies stimuliatorius, mat sklindančios bangos gali sutrikdyti aparato veiklą. Tačiau užtenka atokiau stovėti nuo veikiančios krosnelės, ir pavojaus nebelieka.
Apskritai nepatariama krosnelėje šildyti riebaus maisto ar pieno produktų, nes pažeidžiama medžiagų struktūra ir maistas tampa nevertingas.
Mikrobangų krosnelėje maistas apdorojamas gerokai sparčiau, todėl išeikvojama mažiau energijos ir tausojama aplinka.
Vienintelis patarimas, kuriuo raginama vadovautis, – naudotis mikrobangų krosnele ne per dažnai. Sakoma, kad sveikiausias – garuose virtas ar troškintas maistas, o kitaip paruoštu reikėtų mėgautis saikingai.
Įdomu
Pirmoji mikrobangų krosnelė buvo 1,86 m aukščio ir svėrė 337,5 kg. Ji kainavo 5 tūkst. JAV dolerių.
Mikrobangų krosnelė – atsitiktinis išradimas, labai pakeitęs maisto gamybos technologijas.
Teigiama, kad mikrobangos negali sukelti jokių ligų, nes sklindančias bangas sugeria maistas, ir jame jos virsta šiluma.
Mikrobangos – tai trumpos radijo bangos, kurios oru sklinda sukamaisiais judesiais.
Jos sklinda greičiau nei televizijos bangos, tačiau yra trumpesnės nei infraraudonieji spinduliai.
Mikrobangos prasiskverbia pro stiklą, plastiką ir popierių.
