Viena dažniausių pasninko daržovių burokėliai – juos senovės lietuviai valgė virtus, keptus, raugintus, troškintus.
Apsivalymui
Pasninkas — tai nuo senų laikų gyvuojančios mitybos taisyklės, kurios leidžia žmogui nutolti nuo labai žemiško noro skaniai pavalgyti. Manoma, kad taip susitelkiama maldai ir dvasiniam tobulėjimui. Jokiu būdu negalima tapatinti pasninko su badavimu. Tai maisto ribojimas siekiant ne tik kūniško, bet ir dvasinio apsivalymo.
Pasninkavimas buvo daugelio ankstyvųjų civilizacijų įprasto gyvenimo dalis. Egiptiečiai, graikai, romėnai, kiniečiai tikėjo pasninkavimo nauda sveikatai. Graikų filosofas Sokratas ir Platonas teigė, kad pasninkavimas skaidrina mintis, todėl jie pirmiausiai savaitę ar ilgiau pasninkaudavo, o tik po to sėsdavo rašyti traktatų. Amerikos senbuviai pasninkavo taip pat tam, kad apsivalytų ir atsinaujintų. Visos pasaulio religijos žmones ragina pasninkauti bent kelis kartus per metus.
Vegetariškas maistas?
Tradiciškai lietuvių patiekalai sotūs ir kaloringi, kaip ir daugelyje kitų šaltojo klimato šalių. Specialistai sutinka, kad kūnas daug geriau palaiko šilumą ir gauna daugiau energijos, kai žmogus sočiai pavalgęs, gauna daugiau kalorijų. Vis dėlto žiemą nedirbami sunkūs darbai, tad pasninkas – puikus būdas susilaikyti nuo kalorijų pertekliaus.
Vienas pagrindinių pasininko patiekalų taip pat buvo avižinis kisielius. Jis buvo valgomas su kanapių varške ar pienu, aguonų pienu, medumi, džiovintais vaisiais. Pasninko metu valgytos ir virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių salotos su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė, įvairiausi raugintų kopūstų patiekalai. Žmonės labai dažnai valgydavo ir burokėlius – virtus, keptus, raugintus, troškintus. Kol į šalį nebuvo atkeliavę raudonieji burokėliai, valgyti runkeliai. Dar viena populiari daržovė – griežčiai. Juos senoliai maišydavo su bulvėmis, sugrūsdavo košę ir paskanindavo ją aguonomis ar aguonų pienu.
Tad visiškai vegetarišku žiemos pasninko valgiaraščio laikyti negalima, kadangi į valgiaraštį įtraukta žuvis. Nors specialistai tvirtina, kad tik vegetariškas maistas bent dvi savaites du kartus per metus iškart dvigubai sumažintų podagros, insultų, infarktų, kitokių panašių ligų atvejų.
Suvokiame iškreiptai
Tuo tarpu, visuomenės sveikatos specialistai aiškina, kad nors ir stengiamės laikytis senųjų tradicijų, bet jas suvokiame iškreiptai. Ganėtinai prisivalgome per paskutinę pasninko dieną – Kūčias. Per Kalėdas dar labiau prisišveičiame riebaus maisto ir saldumynų.
Seniau lietuviai paragaudavo visų dvylikos patiekalų, bet tik paragaudavo. Kūčių vakarienė jiems buvo sakralinis aktas, šeimos ritualas, o maistas – tik priemonė užmegzti ryšius su išėjusių protėvių vėlėmis, sustiprinti gyvųjų šeimos narių ryšius. Duona, kviečiai, avižinis kisielius buvo tėvo, žemdirbio dalis; rauginti kopūstai, daržovės – namų šeimininkės, motinos; grybai, riešutai, uogos – vaikų ir senelių dalis Kūčių stalui.
Taigi maistas nebuvo vien priemonė pilvui prikišti. Kita vertus pasninkas – ir ne bado dieta.
Ką valgyti?
Per Adventą tradiciškai reikalaujama atsisakyti pieno ir mėsos. Tad juos reikėtų pakeisti pupelėmis ir riešutais. Taigi per dieną reikėtų suvalgyti bent riekę duonos, 30 g dribsnių, pusę stiklinės ryžių ir maždaug tiek pat kokių nors kitų kruopų. Pasninko metu labai svarbios grūdinės kultūros. Iš įvairių kruopų verdamos košės, kepami blynai. Lietuviai blynus kepdavo ne tik iš grūdinių kultūrų ar bulvių, bet ir iš kitų daržovių. Racioną būtina praturtinti daržovėmis — pusė stiklinės šviežių ir stikline lapinių daržovių, bulve ir puse stiklinės įvairių virtų daržovių. Labai dažnas pasninko patiekalas — pupelių ar burokėlių sriubos, paskanintos grybais. Nepamirškite ir vaisių. Žuvies rekomenduojama valgyti daugiau nei įprastai.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
