Karščiavimas – kova su virusais
Vėlyvą rudenį peršalimo ligos gana dažnos dėl palankių sąlygų plisti virusams. Jų yra daugybė ir vis dar atrandama naujų. Nemažai žmonių suserga sušalę, pervargę, netinkamai maitindamiesi, kai susilpnėjus imuninei sistemai organizmas nepajėgia kovoti su virusais.
Dažnai žmonės vos tik pajutę pirmuosius peršalimo simptomus skuba pas gydytoją. Jei tenka palaukti eilėje, pacientai nuvargsta ir po apsilankymo poliklinikoje jaučiasi silpniau. Tokiais atvejais neretai būtų geriau iš karto imtis laiko patikrintų liaudies medicinos priemonių, kurios pagerintų savijautą.
„Kai užklumpa peršalimo ligos, kurių pagrindiniai požymiai – čiaudulys, sausas kosulys, sloga, gerklės skausmas, bent tris dienas galima gydytis savarankiškai. Žinoma, jei kūno temperatūra nekyla virš 39 laipsnių ir neatsiranda bėrimų“, – aiškina Kauno Šilainių poliklinikos Aleksoto pirminės sveikatos priežiūros klinikos vedėja, šeimos gydytoja Rūta Ūsienė.
Pirmomis negalavimo dienomis labai svarbu gerti daug šiltų skysčių. Tada suskystėja nosies, ryklės gleivinių sekretai, lengviau pašalinami uždegimą sukeliantys mikroorganizmai, lengviau atsikosėti. Skysčiai padeda išplauti į organizmą patekusius virusus.
„Jei ligonis karščiuoja, turėtų gerti arbatų, skatinančių prakaitavimą: liepžiedžių, aviečių, bruknių. Deja, labai dažnai žmonės daro tą pačią klaidą: pakilus kūno temperatūrai iki 38 laipsnių naudoja temperatūrą mažinančius medikamentus. O juk organizmas karščiuodamas pats susidoroja su virusais, todėl numušdami neaukštą temperatūrą cheminiais vaistais savo organizmui darome meškos paslaugą“, – teigia gydytoja R. Ūsienė.
Pakilusi temperatūra rodo, kad imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrą sumažinus vaistais, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai.
„Jei karščiavimą suaugęs ligonis toleruoja gerai, jį malšinančių medikamentų reikėtų gerti, kai temperatūra pakyla iki 38,5 laipsnių“, – pataria šeimos gydytoja.
Jeigu temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Gelbsti liaudiškos priemonės
Dažniausias peršalimo palydovas – sloga. Ji paprastai tęsiasi keletą dienų, o netinkamai gydant gali trukti ir porą savaičių. Užklupus slogai kamuoja čiaudulys, užsikemša nosis, paburksta sinusų dangalai, sunku kvėpuoti, peršti gerklę, kartais skauda galvą.
„Sloga yra labai varginantis simptomas, ypač pirmosiomis negalavimo dienomis, kai būna ypač gausi, – teigia gydytoja R. Ūsienė. – Nereikėtų iš pat pradžių pulti slogos gydyti stipriais purškiamaisiais medikamentais, juo labiau tabletėmis. Pradėti galima nuo nosies plovimo druskų tirpalais, jie sumažina nosies gleivinės paburkimą, išskyrų tekėjimą. Druskos tirpalai parduodami vaistinėse, bet galima ir patiems pasidaryti namuose. Gydant slogą pagelbėja ir inhaliacijos.“
Jei nepadeda liaudiškos medicinos priemonės, gydymą medikamentais reikėtų pradėti nuo homeopatinių preparatų ir tik po to naudoti cheminius vaistus.
Ankstyvas peršalimo ligų simptomas – sausas kosulys
„Kai žmogų kankina sausas kosulys, reikėtų drėkinti gleivinę ir gerti daug šiltų skysčių. Tam puikiai tinka atsikosėjimą skatinanti čiobrelių arbata, – tvirtina šeimos gydytoja R. Ūsienė. – Nereikia pamiršti ir inhaliacijų. Vaistinėse yra įvairios sudėties inhaliacijoms skirtų tepalų, tačiau į karštą vandenį, kurio garais ligonis kvėpuos, galima įdėti paprastų pušų pumpurų arba įberti sodos. Inhaliacijoms tinka ir mineralinis vanduo, nes jame gausu mineralinių druskų, arba, jei žmogus nealergiškas, į vandenį galima įlašinti keletą lašelių eterinio aliejaus.“
Inhaliacijos turėtų būti atliekamos vakarais, prieš miegą, o jei yra galimybė – per dieną tris keturis kartus.
„Karštos inhaliacijos netinka, jei žmogus serga laringitu, kurio požymiai yra dusulys, švokščiantis alsavimas, – perspėja šeimos gydytoja, – tačiau suaugusieji retai serga laringitu. Tai dažniausiai vaikų liga.“
Inhaliacijos su mėtų, arbatmedžių ekstraktais pagelbės tuomet, kai skauda gerklę. Tokiu atveju naudingas ir medus, nes jis ne tik malšina skausmą, bet ir padeda nuo uždegimo. Medų galima ne tik dėti į arbatą, bet ir paprasčiausiai čiulpti kelis kartus per dieną arba po žandikauliu dėti medaus kompresą ir šiltai aprišti gerklę. Tai turėtų sumažinti ir numalšinti skausmą.
„Įveikti gerklės skausmą ir kitus peršalimo simptomus padeda ir karštų bulvių kompresai ant krūtinės, karšto vandens vonelės kojoms“, – sako gydytoja R. Ūsienė.
Kojas reikėtų įmerkti į vandenį iki pusės blauzdų, į vonelę galima įpilti druskos ar įdėti garstyčių lapelių. Rekomenduojama vonelės trukmė – 20–30 minučių. Po procedūros kojas reikia nuplauti švariu vandeniu, nušluostyti ir apsimauti vilnones kojines.
„Dar nėra naujos didelės susirgimų bangos, tačiau jau nemažai pacientų skundžiasi kosuliu, čiauduliu, sloga, gausėja sergančiųjų angina. Daugeliui šie ligų simptomai pasireiškia su neaukšta temperatūra, todėl pirmomis dienomis gydant peršalimo ligas tikrai nereikėtų vartoti cheminių preparatų. Tokiais atvejais puikiai gelbsti visos liaudiškos priemonės, bet labai svarbu ir pailsinti organizmą, visavertiškai maitintis“, – tvirtina gydytoja R. Ūsienė.
Antibiotikai prieš virusus – bejėgiai
Paprastai peršalimo ligų simptomai trunka 7–10 dienų ir ryškesnių pasekmių sveikatai neturi, bet kai kuriems ligoniams gali išsivystyti komplikacijų: ausies uždegimas, sinusitas, tonzilitas, bronchitas, plaučių uždegimas ir kitos.
„Jei nepadėjo liaudiškos priemonės ir žmogus karščiuoja, blogai jaučiasi trečią ketvirtą parą nuo negalavimo pradžios, reikėtų kreiptis į medikus, – pataria šeimos gydytoja R. Ūsienė. – Žmonės nori greitai pasveikti, neima nedarbingumo lapelio ir neretai patys sau „pasiskiria“ gydymą – nuo pat pirmos susirgimo dienos ima vartoti antibiotikus. Tai vienas blogiausių dalykų, ką daro ligoniai“, – apgailestauja R. Ūsienė.
Kai kam atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų, bet jie veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija, o prieš virusus – bejėgiai.
„Būna, kad ateina pacientas ir skundžiasi, kad jau penkias ar net septynias dienas geria antibiotikus, o sveikata nė kiek negerėja. Bet ji ir negali gerėti, kai žmogui – virusinė liga. Antibiotikai tokiais atvejais nepadeda, o virusai toliau veši, prisideda dar ir bakterinė komplikacija. Su paprastomis virusinėmis peršalimo ligomis organizmas dažniausiai susidoroja pats, be vaistų, arba pakanka tik kūno temperatūrą mažinančių medikamentų“, – tvirtina gydytoja.
Dažnai vartojant antibiotikus, ypač be reikalo, prie jų priprantama, susiformuoja atsparumas šiems vaistams, ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos.
„Po tokios pacientų saviveiklos antibiotikai šiek tiek užmaskuoja komplikacijas, šiek tiek apgydo, bet gydymas tampa sudėtingesnis, – teigia R. Ūsienė. – Bakterijų atsparumas antibiotikams – tai jau pasaulinė problema. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad dėl piktnaudžiavimo šiais medikamentais bakterijos darosi neįtikėtinai atsparios ir sunkiai įveikiamos.“
Daug lemia gyvensena
Sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių, bet ypač – nuo gyvensenos. Siekiant išvengti peršalimo ligų reikia kuo daugiau laiko praleisti gryname ore – nors valandą kasdien, grūdinti organizmą kontrastiniu dušu, apsitrynimais vėsiu vandeniu, kontrastinėmis kojų vonelėmis. Tai padeda išlaikyti nenualintą imunitetą ir kovoti su peršalimo ligomis.
Virusams įsitvirtinti žmogaus organizme padeda ne tik peršalimas, bet ir stiprus perkaitimas, didelis nuovargis, netinkama mityba, užterštas oras, stresai, rūkymas. Visi rizikos veiksniai, kurie silpnina žmogaus apsauginį skydą nuo ligų – imuninę sistemą, didina pavojų susirgti.
Gerai savijautai, organizmo atsparumai labai svarbi visavertė, suderinta mityba. Reikia valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, gerti natūralių sulčių. Šaltuoju metų laiku nerekomenduojama laikytis specialių svorį mažinančių dietų. Organizmas turi gauti pakankamai visų jam reikalingų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
