Vyrai į ligą reaguoja jautriau
Iki šiol terminas vyriškas gripas būdavo vartojamas neoficialiuose ir nemedicininiuose tekstuose. Terminas tiesiog nusakydavo būdą, kaip vyrai susidoroja su peršalimu ar juos užpuolusiu gripu. Juk dažna moteris susirgusi ramiai skirs laiko poilsiui, gurkšnos arbatas, įsigys reikiamų medikamentų. Netgi, jei simptomai lengvi, su medikamentais ir arbatomis eis darban ir stengsis nieko nekeisti savo kasdieninėje rutinoje. Esant rimtesniems simptomams, ji tiesiog kreipsis į savo gydytoją.
O dažnas vyras, vos pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus, pasijus esąs didelis ligonis, pageidaus būt slaugomas savo antrosios pusės, prašys jos nupirkti vaistų ir t.t. Dar daugiau – skambins šefui ir kolegoms, jog neatvyks į darbą. Ir, žinoma, retai kada sutiks kreiptis į specialistą. Nekalbame apie visus vyrus ir visas moteris, tačiau, sutikite, vyrai tikrai dažnai esti jautresni savo suprastėjusios sveikatos klausimais.
Ko gero, iš tokių ar panašių situacijų ir kilo šis nepiktai ironiškas vyrų gripo terminas. Infekcinių ligų specialistas ir mokslų daktaras William Schaffner iš Vanderbilt medicinos mokyklos (JAV) teigia: „Nėra skirtingų, nuo lyties priklausančių organizmo reakcijos į virusus ir bakterijas būdų. Mat viskas yra tiesiog bendražmogiška ir nuo lyčių nepriklauso“.
Proga paprašyti dėmesio
Tačiau tiesa ir ta, kad vyrai rečiau kreipiasi pagalbos į sveikatos apsaugos specialistus ir dramatiškiau apibūdina savo savijautą. Štai Glasgow universitete (JK) buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 1700 pacientų – vyrų ir moterų – turinčių paprasto peršalimo simptomų. Nustatyta, jog vyrai ir moterys simptomus apibūdindavo visiškai skirtingai.
Tuos pačius simptomus moterys apibūdindavo „švelniau“, o vyrai dažnai hiperbolizuodavo. Kodėl taip gali būti? Psichologas Jean Berko Gleason iš Bostono universiteto (JAV) teigia, jog dažniausiai vyrai nėra linkę kalbėti apie savo jausmus ar išgyvenimus. Retai kalbant apie savo savijautą ir jausmus, jiems tampa sunkiau interpretuoti ir išreikšti tai, kas dedasi jų kūnui.
Taigi vyrams susirgimas – it savotiška proga nesigėdint ir nesidrovint paprašyti meilės, rūpesčio, dėmesingumo. Visko, ko esant normaliai savijautai ir egzistuojant susiformavusioms nuostatoms apie vyrų stiprybę, prašyti yra tiesiog nevyriška.
Vis dėlto naujausi tyrimai parodo, kad emocinis faktorius gali būti ne vienintelis, kodėl vyrai jautresni savo sveikatos klausimais.
Skirtingi hormonai – skirtingas atsakas į infekcijas
Harvardo universiteto mokslininkai teigia, kad terminas vyrų gripas medicinoje nėra jau toks iš piršto laužtas. Mat toks dalykas iš tiesų gali egzistuoti. Šio universiteto mokslininkai atrado, kad vyrų organizmas išties sunkiau susidoroja su pneumonija, peršalimu, gripu, kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. O taip yra todėl, kad jie paprasčiausiai neturi hormono estrogeno.
Estrogenas – moteriškas lytinis hormonas, kuris, be hormoninės funkcijos, pasirodo, atlieka ir kitokią – padeda imunitetui kovoti su bakterijomis, virusais, kitais ligų sukėlėjais.
Tyrimas buvo atliekamas su gyvūnėliais, užkrėstais pneumonijos sukėlėjų. Užkrėtus kvėpavimo takus, vyriškos lyties patinėliams buvo paskirtas gydymas estrogenu. Atrasta, kad moteriškos lyties laboratorinės pelytės pasižymėjo stipresniu imunitetu prieš pneumokokinę infekciją. Lygiai taip pat stipresniu atsparumu ir greitesniu pagijimu pasižymėjo ir pelių patinai, kuriems buvo paskirta estrogeno.
Apie tyrimą rašyta „Life Sciences Medical Journal“. Skelbiama, jog tokie rezultatai gauti todėl, kad estrogenas suaktyvino fermentą azoto oksido sintazę 3. Taigi laboratorijos gyvūnėlių, kurie plaučiai paveikti pneumoniją sukeliančia Streptococcus pneumoniae bakterija ir paskirta estrogeno, organizme buvo paskatinta fermento azoto oksido sintazės 3 veikla.
Azoto oksido sintazė 3 savo ruožtu padidino atsparumą bakterijoms plaučiuose ir suvaidino svarbų vaidmenį, padedant išvengti rimtesnių ligos simptomų, komplikacijų. Patinėlių, gydytu estrogenu, ir patelių organizme taip pat efektyviai per 24 valandas sumažėjo uždegiminiai procesai. Patinėlių, negydytų estrogenu, grupės rezultatai skyrėsi akivaizdžiai.
Antrojo tyrimo metu buvo pašalintas genas, atsakingas už fermento azoto oksido sintazės 3 gamybą. Tuomet po estrogeno gydymo jokių reikšmingesnių skirtumų nepastebėta. Tai įrodė, jog estrogenas gyvūnėlių organizme skatino fermentų, dalyvaujančių imuniteto atsake, veiklą.
Toks tyrimas gal ir nepadės rasti galutinio ir nenuginčijamo atsakymo, ar egzistuoja „vyrų gripas“, tačiau gali pasitarnauti imuniteto ir organizmo pasipriešinimo paprastoms bei sunkioms plaučių infekcijoms stiprinimui. Arba, pavyzdžiui, gelbėti stabdant paprastų kvėpavimo takų infekcijų peraugimą į pneumoniją, sumažinti antrinės bakterinės pneumonijos riziką, riziką susirgti gripu.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
