Negirdėti miego sutrikimai
Nieko nestebina nemiga ar net lunatikavimas, tačiau pasaulyje egzistuoja kur kas keistesnių miego sutrikimų, kurie drumsčia saldų poilsį.
Naktiniai rajūnai. Kai kurie žmonės mėgsta naktimis užkandžiauti. Tačiau tokių, kurie tai daro miegodami, yra gerokai mažiau. Baisiausia, kad tokie asmenys valgo viską, kas po ranka papuola: žalią mėsą, sviestą, pomidorų padažą ir t. t. Aktyvesni miegantys rajūnai snausdami gamina kokį nors gardėsį. Tai labai pavojinga, nes bet kurią sekundę jie gali susižeisti arba sukelti gaisrą.
Miego paralyžius. Šis miego sutrikimas pasitaiko gana dažnai. Miego paralyžių patiriančiam žmogui atrodo, kad jis jau pabudo, tačiau negali pajudėti. Dažnai prie šio pojūčio prisideda ir šiurpūs vaizdiniai, t. y. haliucinacijos. Neretai žmogui atrodo, kad jį puola dvasios arba kas nors sėdi ant jo kojų, kalba, juokiasi ir pan. Asmuo bando rėkti, tačiau nieko negali padaryti, tik stebėti, kas vyksta aplinkui.
Vaizdai ir pojūčiai nėra realūs, tačiau kūnas iš tiesų paralyžiuotas, nes per REM miego fazę tai būtina, kad asmuo realybėje neatkartotų sapne atliekamų veiksmų. Netikėtai pabudus, sustingęs kūnas gali išlikti kelias sekundes ar minutes, tačiau miegančiajam atrodo, kad daug ilgiau. Šį sutrikimą sukelia skirtingi veiksniai: nuovargis, stresas, dideli pokyčiai gyvenime ir pan.
Seksomnija. Nuo šio sutrikimo kenčiančių asmenų naktys kupinos aistros. Tiesa, nesąmoningos, nes jie miegodami mylisi, o pabudę nieko neprisimena. Kartais per naktį santykiauja net kelis kartus, todėl tai labai vargina ir trukdo išsimiegoti. Jeigu šalia nėra partnerio, žmogus gali pradėti masturbuotis. Šis sutrikimas dažniausiai būdingas vyrams. Be to, seksomnija gali būti paveldima.
„Miegančios gražuolės“ sindromas. Mokslininkai iki šiol nesutaria, kas sukelia šį keistą sutrikimą. Nuo jo kenčiantys asmenys gali netikėtai užmigti ir nepabusti net kelias paras arba savaitę. Jų nepažadina nei aplinkos garsai, nei kvapai, purtymas ir pan.
Pabundama taip pat netikėtai kaip ir užmiegama. Pabudę žmonės dar kurį laiką nesiorientuoja aplinkoje ir yra itin jautrūs. Nors iš sindromo pavadinimo atrodo, kad juo serga tik moterys, iš tiesų net 70 % ligonių yra vyrai. Laimė, šis sindromas pasitaiko itin retai. Šiuo metu pasaulyje yra apie 1 000 žmonių, kenčiančių nuo „Miegančios gražuolės“ sindromo.
Gyvūnų miegojimo įpročiai
Kai kurie gyvūnai miega panašiai kaip žmonės – atsigula ir ilsisi. Kitų miegojimo įpročiai verčia aikčioti iš nuostabos. Pavyzdžiui, arkliai geba miegoti stovėdami. Toks gebėjimas svarbus netikėtai užpuolus plėšrūnams. Tuomet pavyktų greičiau pabėgti. Flamingai geba miegoti stovėdami ant vienos kojos. Pavydėtiną pusiausvyrą miegodami išlaiko ir leopardai. Jie kuo ramiausiai snaudžia ant medžių šakų.
Kartais ant jų netgi miega tupėdami, nugaras įrėmę į kitas šakas. Jūrinės ūdros snūduriuodamos geba plūduriuoti vandenyje. Kartais jos įsivynioja į jūrų dumblius, kad miegančių srovė nenuplukdytų į kitą vietą. Plūduriuoti miegodami geba ir jūrų vėpliai, tik jie ilsisi vertikalioje padėtyje, supdamiesi ant bangų. Vietoj dumblių kaip „inkarą“ naudoja ledo luitą, į jį įbesdami galingas savo iltis.
Gaigalai taip pat miega plūduriuodami vandenyje, tik po keturis. Jie suformuoja strėlę, o jos gale esantis paukštis ilsisi viena atmerkta akimi, kad matytų artėjančius priešus ir perspėtų gentainius. Delfinai ir banginiai geba miegoti „išjungdami“ tik vieną smegenų pusrutulį. Kitas lieka budrus, todėl jie ir toliau gali plaukioti tarsi nemiegodami.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
