„Greitas maistas, greitas apšilimas, greitas svorio metimas, greitas „raumenų“ priaugimas, greita reabilitacija. Kasdien sutinku žmones iš kurių lūpų girdžiu šias frazes. Šiuolaikiniame vartotojiškame pasaulyje visi pripratome siekti ir gauti greitus rezultatus. Ne išimtis ir grožio bei sporto industrija“,- sako „Goodlife“ sporto klubo treneris Andrius Čenauskas.

Trenerio teigimu, Atėję į sporto klubą visi tikimės greitų rezultatų. Lūkesčiai būna dideli: numesti 10 kg per mėnesį, priaugti 8 kg raumenų per 2 mėnesius, atsistatyti per mėnesį po patirtos sunkios kelio traumos.

Tačiau kas laukia žmonių, kurie greitai meta svorį?

„Visų pirma, tai labai didelis organizmo stresas, hormoninės veiklos sutrikdymas, medžiagų apykaitos išbalansavimas. Griežtos dietos ir stiprūs papildai duoda tik trumpalaikį efektą. Ir dažniausiai viskas bumerangu grįžta dvigubai, nes tai yra tik laiko klausimas kada žmogus palūš psichologiškai, emociškai arba susigadins savo sveikatą ir palūš fiziškai. Mitybos reguliavimas neturi būti iššūkis ar mėnesio tikslas. Tai yra sveiko gyvenimo pagrindas. Išmokite atrasti ne naujas dietas, o keisti savo mitybos įpročius“,- sako A. Česnauskas.

Kas laukia žmonių, kurie per greitai nori užauginti raumenis?

„Žmogaus organizme vykstantys procesai turi savo ciklus ir prigimtinį greitį. Vartojant įvairius maisto papildus galima atsistatymo procesus ir baltymo sintezę pagreitinti tik iki tam tikros ribos“,- aiškina specialistas.

Trenerio teigimu, dažnai ypatingai jaunesni „sportininkai“ vartoja daug ir įvairių nedraudžiamų maisto papildų, norėdami pagreitinti raumeninės masės didėjimą, bet rezultatai būna trumpalaikiai, nes vartojant papildus reikia daryti pertraukas, kad organizmas galėtų pailsėti. Pertraukos metu „sportininkai“ pastebi, vartojant papildus jų forma buvo žymiai geresnė. Todėl maisto papildai dažnai pakeičiami steroidiniais preparatais.

„Steroidai veikia žmogaus hormoninę sistemą. Rezultatai būna greiti, bet pasekmės gali būti labai liūdnos. Dėl labai greito augimo oda nespėja persiformuoti ir gali atsirasti strijos dvigalvio žąsto ir pažastų srityse, sutrikusi kepenų ir skydliaukės veikla, erekcijos sutrikimai. Išbalansuota medžiagų apykaita gali apversti viską aukštyn kojom, t.y. žmogus gali susidurti su nauja problema - kaip sumažinti svorį?“,- problemas vardija A. Česnauskas.

Treneris perspėja, kad greitas apšilimas ar jo nebuvimas prieš treniruotę irgi veda prie sunkių traumų: „Dar pasitaiko ir tokių „sportininkų“, kurie apšilimui pasiima du svarelius į rankas, pasukinėja riešus ir eina spausti štangą, užsidėję 100 kg, dėl ko pečių sąnariai ir krūtinės raumuo gauna labai didelę apkrovą. Tokios treniruotės yra ne sveikatinimas, o savęs žalojimas, vedantis į lėtinius sąnarių bei raumenų uždegimus arba raumenų ir raiščių plyšimus“.

Patyrus traumas skubame reabilituotis, bet nepagalvojame, ar toks trumpas reabilitacijos laikotarpis yra pakankamas organizmui visiškai atsistatyti po traumos. Todėl per anksti pradėtas fizinis krūvis neleidžia iki galo pasveikti ir mes vėl vaikštome peilio ašmenimis, rizikuodami patirti dar didesnę traumą.

„Išmokite klausytis savo organizmo, savo kūno. Bendraukite ir draugaukite su juo. Toks jis yra vienintelis ir su juo jūs praleisite visą savo gyvenimą, norite jūs to ar ne. Rūpintis savo kūnu privalote kasdien, nes tai yra garantija gyventi kokybišką, aktyvų ir pilnavertį gyvenimą dabar ir ateityje“,- pataria A. Česnaukas.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!