Dažnai griebiame produktus be šio baltymo tikėdami, kad toks maistas yra sveikesnis. Tačiau į dienos šviesą yra iškeliamos tik tam tikros maistinės medžiagos tam, kad pagerintų pardavimus tikslinei žmonių grupei, pavyzdžiui, įvairių dietų entuziastai, pastebi sporto ir laisvalaikio klubo šeimai GOODLIFE asmeninis treneris Julius Gaižauskas.
Visų pirmą turi būti aišku, ką reiškia glitimo netoleravimas. Tai nėra alergija maistui. Tai tam tikra nepageidaujama būklė jūsų žarnyne. Nesuvirškinto glitimo baltymai paplitę po žarnyną sukelia nepageidaujamus efektus. Tame tarpe iš maisto sumažėjusį maistinių medžiagų įsisavinimą. Tai veda prie lėtinio nuovargio, neurologinių sutrikimų, maistinių medžiagų trūkumą, anemiją, pykinimą, odos bėrimą, depresiją.
Žinoma, jei glitimas iš dietos pašalinamas, žarnyno būklė pagerėja. Dažniausiai tai neišsprendžia pagrindinės priežasties, kodėl atsirado šios medžiagos netoleravimas.
Yra kelios priežastys, kodėl organizmas netoleruoja glitimo:
Žmogus, neatlikęs tyrimų, yra įsitikinęs, jog turi nenustatytų genų, kurie sukelia glitimo netoleranciją organizme. Tačiau jis gali sirgti disbioze, turi sugadintą žarnyno formą (antibiotikai, sunkiai virškinamo maisto vartojimas, persivalgymas). Galimai žarnyno florą veikia ir imunitetas, paveldėtas iš abiejų tėvų, labiausiai iš mamos, maitinančios krūtimi.
Dietos, dėl kurių organizmas gauna mažai maistinių medžiagų.
Sumažėjo organizmo gebėjimas slopinti imunines reakcijas, pavyzdžiui, ląsteles, kurios atakuoja nekenksmingus baltymus, tokius kaip glitimas. Mityboje trūksta vitamino A, dėl ko organizmui sunkiau palaikyti imuninę sistemą.
Anot trenerio Juliaus Gaižausko, didžiausią įtaką glitimo netolerancijai gali turėti sugadinta žarnyno mikroflora. „Prisiminkite reklamas, kurias pamenate geriausiai, maisto papildus. Nesunku nuspėti kokie vaistai labiausiai parduodami - skirti žarnyno sutrikimams gydyti“, - nuomone dalinasi J. Gaižauskas.
Trenerio teigimu, prasta žarnyno floros būklė mūsų visuomenėje ir visame pasaulyje auga dėl įvairiausių chemikalų, chemiškai apdorotų, denatūruotų, homogenizuotų, pasterizuotų produktų.
„Stipriai perdirbtų, ilgai galiojančių maisto produktų vartojimas prisideda prie geros žarnyno floros nykimo, nesubalansuotos žarnyno floros, kuri ir paskatina glitimo jautrumo atsiradimą bei netoleravimą“, - sako specialistas.
Anot pašnekovo, prieš dešimtmetį glitimo netoleravimas pasitaikė 1 žmogui iš 2500, šiandien tai yra 1 iš 133 žmonių. „Reikia atkreipti dėmesį į daugelį kitų dalykų, kurie padėtų susitvarkyti žarnyno veiklą ir maisto netoleravimą, o ne konkrečiai glitimo atsisakymo“, - komentuoja J. Gaižauskas.
