Užsikrėtė nuo šaldytų uogų

Renata (vardas pakeistas – aut. past.) su šeima šiuo metu gyvena Anglijoje. Lietuvė puikiai atsimena laiką, kai grįžusi iš Egipto suprato kartu parsivežusi neįprastą „suvenyrą“ – hepatitą A. Moteris pavasarį buvo išvykusi pailsėti ir pasimėgauti pietryčių saule ir atostogomis, tačiau grįžusi namo pasijuto blogai.

„Liga pasireiškė praėjus maždaug dviem savaitėms po grįžimo iš kelionės. Iš pradžių smarkiai karščiavau, atsirado pilvo skausmas, darėsi silpna, kartais pykindavo. Niekaip negalėjau suprasti, dėl ko blogai jaučiuosi. Jei iš pradžių galvojau, kad peršalau, pasirodžius itin tamsiam šlapimui, sunerimau. Po kelių dienų vyras pastebėjo, kad mano akių obuoliai įgavo geltoną spalvą, tuomet kreipiausi į gydytoją“, - pasakoja Renata.

Medikams hospitalizavus moterį, buvo pateikta pirminė diagnozė – kasos ir kepenų uždegimas. Vėliau atlikus kraujo tyrimus buvo nustatytas hepatitas A.

„Gydytojas iš karto paklausė, ar buvau, kur išvykusi. Kai pasakiau, kad buvau Egipte, įtarimai dėl hepatito A dar labiau pasitvirtino. Prisimenu, kaip stengiausi išvardinti visus įmanomus produktus, nuo kurių galėjau apsikrėsti. Vienintelis šovęs į galvą maistas buvo ledai su šaldytų uogų užpilu, kuriuos noriai valgiau viešbučio restorane. Tuomet dar nežinojau, kad į Angliją iš atostogų Egipte grįždavo ne vienas šios šalies pilietis, kuris hepatitu A užsikrėtė valgydamas šaldytas uogas“, - pasakoja Renata.

Ligos neišvengė ir dukra

Atsidūrus ligoninėje Renatą pasiekė žinia, kad blogai pasijuto ir jos dukrytė. Trejų metų mergaitė taip pat buvo pristatyta į ligonę, kur jai diagnozuotas hepatitas A.

„Gydytojai mane izoliavo, tačiau buvo per vėlu. Namie likusi dukra irgi pradėjo negaluoti. Vieninteliai, kuriems pavyko išvengti šio viruso, mano vyras ir vyresnis sūnus, tuo metu buvęs stovykloje kitame mieste“, - patirtimi dalinasi Renata.

Ūmiu ligos laikotarpiu moteris turėjo vengti alkoholio ir bet kokių medikamentų, galinčių turėti toksinį poveikį kepenims. Taip pat buvo skirta speciali dieta, kurią sudarė lengvas, virškinimo neapsunkinantis, maistas. Specialus gydymas buvo paskirtas ir Renatos dukrai.

„Prisimenu, kaip gydytojas sakė, kad esame tikri laimės kūdikiai, nes nesergame kitomis kepenų ligomis. Priešingu atveju, viskas galėjo pasibaigti kur kas prasčiau...“, - nemalonų laikotarpį atsimena lietuvė.

Siūlė pasiskiepyti

Moteris su dukra ligoninėje praleido kelias savaites. Išleista iš gydymo įstaigos Renata apgailestaudama prisimena kelionių organizatorių siūlymą.

„Kelionių agentūroje mums primygtinai siūlė prieš vykstant į Egiptą pasiskiepyti nuo hepatito A. Su vyru nusprendėme, kad užteks tiesiog saugotis. Nė neįtariau, kad suvalgius ledų su šaldytų uogų užpilu apsikrėsiu“, - pasakoja moteris.

Būdama ligoninėje dviejų vaikų mama daug labiau jaudinosi dėl jauniausiosios atžalos būklės nei dėl savęs. Moteris tikina, kad daugiau tokios klaidos nedarytų ir nerizikuotų brangiausių žmonių sveikata.

„Dabar jau žinau, kad niekas nėra apsaugotas nuo hepatito. Juo gali susirgti tiek suaugę, tiek ir vaikai. Hepatitui negalioja valstybių sienos. Todėl kiekvienam iš mūsų būtina žinoti, kad reikia būtinai pasiskiepyti“, - tikina Renata.

Gastroenterologas prof. Jonas Valantinas pasakoja, kad daugelis žmonių perserga hepatitu A vaikystėje. Tuo tarpu jis pats užsikrėtė šia liga jau būdamas gydytojas, valgydamas maistą, gamintą valgykloje. Profesoriaus teigimu, vieniems ši liga praeina tiesiog gydantis namuose, o kitiems gali sukelti net ūminį kepenų nepakankamumą. Kartais gali būti reikalinga net kepenų transplantacija.

- Kokie pirmieji hepatito A požymiai?

- Stiprūs virškinamojo trakto sutrikimo simptomai: pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju pašonkauliu. Pacientas pastebi, kad patamsėjo jo šlapimas. Tuo tarpu išmatos pašviesėja, pasidaro baltos. Po kelių dienų pradeda ryškėti gelta: oda ir akių gleivinė tampa gelsvos spalvos. Gelta būna labai akivaizdi, todėl ją pastebi net aplinkiniai. Tuomet žmogus dažniausiai ir sunerimsta, kreipiasi į gydytojus.

- Šios ligos simptomai atrodo gan išskirtiniai. Ar galima šią ligą nustatyti vien iš jų?

- Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai. Nustatomi antikūnai prieš hepatitą A ir paneigiami kitų rūšių hepatitai. Jeigu B ir C hepatito galimybės atkrenta, įtariame hepatitą A. Taip pat atliekama epidemiologinė analizė - klausiama, ar žmogus buvo tokiose vietose, kur galėjo užsikrėsti šia liga, ar kontaktavo su žmonėmis, kurie ja galėtų sirgti.

- Koks būna hepatito A gydymas? Ar šitą ligą galima išgydyti tiesiog būnant namuose?

- Ši liga nėra pavojinga sveikiems žmonėms. Grėsmę ji kelia tik sergant kitomis kepenų lėtinėmis ligomis. Gydant hepatitą A svarbiausia išlaukti šį nemalonų periodą, tad geriausi vaistai – laikas ir kantrybė. Jeigu yra ryškūs kepenų nepakankamumo požymiai, tada jau skiriamas rimtesnis gydymas. O šiaip specifinių vaistų nuo šios ligos nėra. Namuose šitą ligą galima išsigydyti.

Vis dėlto ligoniai, nešiojantys hepatito A virusą, turėtų būti izoliuojami, nes gali užkrėsti kitus žmones. Tai padaryti galima tik iki geltos. Kai atsiranda gelta, pacientas nebegali užkrėsti kitų, todėl tiesiog yra guldomas į ligoninę, kad būtų kontroliuojama jo būklė.

- Ši liga vadinama keliautojų. Kodėl? Ar Lietuvoje galima ja užsikrėsti?

- Tai labai paplitusi liga tarp mėgstančiųjų keliauti, kadangi būna šalių, kuriose ji yra itin paplitusi. Yra endeminės zonos, kur hepatitu A sergama dažniau nei kitose šalyse. Pavyzdžiui, Egiptas. Ten vykstant rekomenduojama pasiskiepyti. Galiu pasakyti iš patirties, kad ten valgant daržovių salotas, žemė traška tarp dantų. Daržovės būna dažnai nenuplautos, o juk su maistu ši liga ir plinta.

Tuo tarpu Lietuvoje ji reta. Sergamumas ja ženkliai sumažėjo, kai pinigai buvo atskirti nuo maisto. Dabar visi maisto produktai yra supakuoti, o pinigai yra kasose, todėl virusas sunkiau perduodamas. Tai liga, kuria dažniau sirgdavo prieš 30-40 metų, kuomet ir maistas, ir pinigai buvo vienoje vietoje, mažiau rūpinomės higiena. Vis dėlto atvejų dar pasitaiko ir šiandien...

- Kaip tuomet dažniausiai užsikrečiama Lietuvoje?

- Galiu pasakyti tik iš savo patirties. Užsikrėčiau jau būdamas gydytojas nuo valgyklos maisto. Kai pageltau, tuomet paguldė į palatą, kur gulėjo dar dešimt žmonių. Gydymo procesą atsimenu gan linksmai. Kadangi sergant hepatitu A kepenys nebeišskiria tulžies, negali virškinti riebaus, sunkesnio maisto, buvo lašinamos lašelinės. Tai buvo ganėtinai griežta gydymo priemonė, todėl draugė vakarais slapčia nešdavo man cepelinus, kad pavalgyčiau. Vis dėlto pasveikau greitai (juokiasi).

- Jūsų atvejis greičiau linksmas nei skausmingas. Ar ši liga gali turėti komplikacijų?

- Tai liga, kuri nėra pavojinga, jeigu suserga sveikas žmogus, bet prisidėjus prie kokios nors lėtinės kepenų ligos, tampa pavojinga, gali sukelti net ūminį kepenų nepakankamumą. Todėl žmogui reiktų žinoti, kad jei nėra trisdešimties metų, jo imunitetas dar nėra susiformavęs, nėra antikūnų prieš hepatitą A. Tokiems žmonėms reiktų skiepytis. Juk nežinia, kada ir kas gali atsitikti.

- Kokių prevencinių priemonių patariama imtis, norint apsisaugoti nuo hepatito A?

- Asmens higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, siekiant išvengti hepatito A. Svarbu laikytis rankų higienos taisyklių kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu, prieš valgant ar valgio gaminimą. Svarbu švariai nuplauti maistą – vaisius, daržoves. Jeigu vykstama į rizikos šalis, kur paplitęs hepatitas, reikia tiesiog pasiskiepyti.