Pavojingos bakterijos
Vasarą dažniausiai žmonės suserga salmonelioze, šigelioze, kampilobakterioze, ešerichioze, jersinioze ir kitomis bakterinėmis infekcinėmis žarnyno ligomis. Jomis paprastai užsikrečiama suvalgius patogeniniais mikroorganizmais užteršto gyvūninės kilmės maisto.
Su maistu į organizmą gali patekti įvairiausių bakterijų – streptokokų, stafilokokų, salmonelių, jersinijų, kampilobakterijų ir kitų. Kai aplinkos temperatūra – 20–30 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis, nors nekeičia nei produkto skonio, nei išvaizdos.
„Dažnai apsinuodijama gamtoje nepakankamai iškeptais šašlykais ar kitokiais mėsos kepsniais bei greitai gendančiu maistu: karštai rūkyta mėsa, žuvimi, dešra, pieno produktais, kreminiais gaminiais“, – teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Laima Stragienė.
Specialistė perspėja: ruošiantis išvykoms privalu pasirūpinti, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir saugus. Į gamtą šiltai gabenami krepšiuose be šaldymo įrangos greitai gendantys maisto produktai tampa apsinuodijimų priežastimi.
Tinkamai paruošti
„Žmonės užsikrečia, kai vartoja netinkamai apdorotą gyvūninės kilmės maistą, užteršia jau paruoštus produktus, – tvirtina L. Stragienė. – Norint išvengti ligos, reikia įsitikinti, kad mėsa, kurią valgome, yra tinkamai paruošta. Pavyzdžiui, salmonelės žūva aukštoje temperatūroje – ne žemesnėje kaip 85 °C.“
Nepatariama per iškylas iš netoliese gyvenančių žmonių susigundyti pirkti kaimiškų sūrių, varškės, pieno. Nevirintas pienas gali būti užkrėstas erkiniu encefalitu, jei karvei ar ožkai įsisiurbė erkė. Termiškai neapdorojus pieno kyla grėsmė ir žmogui užsikrėsti šiuo virusu. Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, turguose, supiltą į abejotino švarumo butelius, laikomą kelias valandas šiltai.
Išvyka gali baigtis anksčiau, net jei iškylautojai valgys tinkamai paruoštą maistą, bet per daug. Persivalgymas gali tapti rimta negalavimų priežastimi. Riebus, sotus, aštrus maistas sunkiau virškinamas ir gali sukelti virškinimo trakto negalavimus: kankina pilnumo, sotumo, tempimo jausmas.
„Ūmios užkrečiamosios žarnyno ligos pagrindiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo bei galvos skausmas ir aukšta temperatūra, – vardija L. Stragienė. – Persirgus susiformuoja trumpalaikis imunitetas. Kiekvieną kartą užsikrėtus vėl sergama. Silpnesnės imuninės sistemos, vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams gali išsivystyti rimtos komplikacijos.“
Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius susirgimo požymius reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Plinta per vandenį
Užkrečiamosios žarnyno ligos plinta ir per telkinių vandenį. Karštomis dienomis vandenyje ne tik gausybė besimaudančių žmonių – ten taip pat knibždėte knibžda ir įvairiausių mikroorganizmų.
„Besimaudantieji turėtų žinoti, kad neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų. Patekę į žmogaus organizmą (maudynių metu gurkštelėjus tokio vandens) jie gali susargdinti salmonelioze, šigelioze, žarnyno lazdelės sukelta infekcija, virusų (rotavirusine infekcija ir kt.), žarnyno pirmuonių (kriptosporidijų, liamblijų, amebų ir kt.) bei kirminų (spalinių, askaridžių, plaukagalvių, toksokarų ir kt.) sukeltomis žarnyno ligomis“, – teigia L. Stragienė.
Rizika užsikrėsti ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis taip pat kyla, jei tokiame atvirame vandens telkinyje bus plaunamos rankos, vaisiai, daržovės, indai, stalo įrankiai.
„Pagrindinė paviršinio vandens telkinių užterštumo priežastis – į juos patenkantys teršalai su nepakankamai išvalytomis ar nevalytomis miestų, miestelių, pramonės įmonių ir kaimų nuotekomis, paplūdimių maudyklose plaunamos autotransporto priemonės, maudomi gyvūnai“, –
sako L. Stragienė.
VERTA ŽINOTI
Prieš keletą metų Lietuvoje kasmet buvo registruojami tūkstančiai šigeliozės atvejų. Pastaraisiais metais šios ligos atvejų 5 kartus mažiau nei prieš dešimtmetį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, padažnėjo atvejų, kai šigelioze mūsų šalies piliečiai užsikrečia poilsiaudami Azijos bei Afrikos šalyse. Taip pat padažnėjo šigeliozės atvejų, susijusių su nepasterizuoto pieno ir jo produktų, pirktų turguose, kiemuose, gatvėse, kitose neleistinose vietose, vartojimu.
Europos Sąjungos šalyse kasmet užregistruojama daugiau nei 8 tūkst. žarnyno jersinioze susirgusių žmonių, Lietuvoje – daugiau nei 500 atvejų.
Salmoneliozė, viena dažniausių bakterinių žarnyno infekcijų, pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, dažniausiai plinta per žalius ar termiškai blogai apdorotus kiaušinius, vištieną ir jų produktus.
Kampilobakterinė infekcija – dažniausiai dėl maisto kylanti liga Europos Sąjungoje. Bet kuri žalia mėsa, ypač subproduktai, gali būti užkrėsti kampilobakterijomis, tačiau pagrindinis žmonių kampilobakteriozės infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypač broilerių, mėsa. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijų gali būti randama labai daug. Bakterijų pasitaiko ir kitame gyvūniniame maiste: jautienoje, kiaulienoje, avienoje, jūrų žuvyse.
