- Kokios yra pagrindinės skydliaukės funkcijos?
- Skydliaukė – tai endokrininė liauka, gaminanti jodo turinčius tiroidinius hormonus (tiroksiną (FT4), trijodtironiną (FT3)) bei kalcitoniną. Skydliaukė į kraujotaką išskiriamų hormonų dėka įtakoja audinių ląstelių diferenciaciją, vaisiaus vystymąsi, vaiko augimą, psichomotorinį išsivystymą, protinę veiklą, skatina deguonies suvartojimą audiniuose, veikia visus žmogaus organizmo audinius ir reguliuoja juose vykstančios medžiagų apykaitos greitį.
- Kam yra būtini skydliaukės hormonai?
- Tiroidiniai hormonai įtakoja normalų centrinės nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, aktyvina riebalų skilimą organizme, gliukozės susidarymą kepenyse, skatina angliavandenių pasisavinimą žarnyne, didina širdies kontraktilumą, dažnina širdies plakimą, didina kraujospūdį, šilumos gamybą ir atidavimą, greitina virškinamojo trakto turinio pašalinimą, skatina kaulų augimą ir pan.
Skydliaukės išskiriamas kalcitoninas slopina osteoklastų (kaulą ardančių ląstelių) aktyvumą ir skatina kalcio bei fosforo pernašą į kaulinio audinio ląsteles; skatina kalcio ir fosforo pašalinimą su šlapimu bei mažina kalcio ir fosforo kiekį kraujyje; slopina vitamino D3 sintezę inkstuose, mažina kalcio pasisavinimą žarnyne.
- Kas dažniausiai lemia skydliaukės ligas?
Dažniausiai skydliaukės ligas lemia jodo trūkumas, paveldėtas genetinis polinkis, patirtas fizinis ar emocinis stresas, nėštumas, patologinių autoimuninių mechanizmų atsiradimas organizme, vaistų turinčių savyje jodo vartojimas, jonizuojamosios spinduliuotės poveikis ir pan.
- Kokios yra pagrindinės skydliaukės ligos?
- Dažniausiai pasitaikančias skydliaukės ligas galima būtų sąlyginai suskirstyti į dvi stambias grupes: pirmoji – tai ligos, kurių metu pakinta skydliaukės audinio struktūra ir kita grupė – tai ligos, kurių metu pakinta skydliaukės funkcija. Gūžys (skydas graik.) – tai padidėjusi difuzinė (t.y. be mazginių pakitimų) arba mazginė skydliaukė.
Skydliaukės mazgas – tai skydliaukėje esantis darinys – apčiuopiamas ir/ar ultragarsu matomas – ribotas, kitokio nei skydliaukės audinys, audinio plotas. Nedidelio mazgo paprastai žmogus skydliaukėje nejunta; dideli ar daugybiniai skydliaukės mazgai gali būti matomi per atstumą kaip kaklo deformacija – kosmetinis defektas, arba sukelti gretimų kaklo organų spaudimo požymius – sutrikdyti kvėpavimą, rijimą. Skydliaukės veiklos suaktyvėjimą lemia hormonų hiperprodukcija – ši būsena vadinama tirotoksikoze.
Hipotirozė – tai būklė, kuomet skydliaukė dirba nepakankamai, arba yra pašalinta chirurginiu būdu, arba po gydymo radioaktyviu jodu. Esant hipotirozei organizme trūksta ar visai nėra skydliaukės gaminamų hormonų. Klinikinėje praktikoje nustatomi įvairūs struktūros ir funkcijos kombinacijų patologiniai variantai, t.y. difuzinė skydliaukė su sutrikusia funkcija, mazginė skydliaukė su sutrikusia funkcija, mazginė skydliaukė su normalia veikla ir pan.
Skydliaukės uždegimas vadinamas tiroiditu. Yra keletas tiroiditų rūšių. Dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikantys yra poūmis, pogimdyminis ir lėtinis tiroiditai. Poūmis tiroiditas – dažniausia skausmų skydliaukėje priežastis. Pacientai dažnai skundžiasi karščiavimu, negalavimu, silpnumu ir skausmais kakle, skydliaukė gali būti padidėjusi ir, dažniausiai, labai skausminga.
Poūmio tiroidito metu skydliaukė pradžioje būti hiperaktyvi, vėliau funkcija gali keistis ir atsiranda hipotirozė, dar vėliau funkcija normalizuojasi. Pogimdyminis (poūmis beskausmis) tiroiditas būdingas moterims pogimdyminiu periodu (3-16 proc. gimdyvių).
Tai autoimuninis susirgimas, kuriam būdingas staigus tirotoksikozės simptomų atsiradimas, esant neskausmingai skydliaukei, po to skydliaukės veikla trumpam normalizuojasi, vėliau sulėtėja (hipotirozės fazė) ir galiausiai 80 proc. moterų skydliaukės veikla normalizuojasi, o 20 proc. išlieka hipotirozė.
Lėtinis autoimuninis tiroiditas dažniausiai pradžioje nesukelia jokių simptomų, kartais galimi nemalonūs jutimai kakle, skydliaukė būna standi, nelygi. Šio tiroidito metu skydliaukės funkcija gali būti: padidinta (trunka kelis mėnesius); normali; sumažinta. Ilgainiui esant lėtiniam autoimuniniam tiroiditui vystosi hipotirozės simptomai.
- Kokie simptomai išduoda tam tikrus skydliaukės sutrikimus?
- Dažniausiai žmogus, turintis nedidelius mazgus skydliaukėje, nejaučia jokių simptomų. Jei skydliaukėje esantis mazgas yra aktyvus hormonaliai – pasireiškia tirotoksikozei (hiperaktyviai skydliaukei) būdinga klinika, t.y. svorio kritimas, rankų drebulys, dažno širdies plakimo ar permušimų epizodai, širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas ir pan.), padidintas prakaitavimas, šilumos netoleravimas, nerimas, padidintas dirglumas, akių vokų patinimas, išverstakumas, padažnėjęs tuštinimasis, raumenų silpnumas, plaukų slinkimas, menstruacinio ciklo sutrikimai moterims ir panašiai.
Esant dideliam mazgui skydliaukėje gali atsirasti guzas, skausmas kakle, atsirasti taip vadinami spaudimo reiškiniai į kaklo organus, t.y. pasunkėti kvėpavimas, sutrikti rijimas, prikimti balsas, paryškėti kaklo venos, atsirasti sausas kosulys, žmogus gali apčiuopti kakle padidėjusius limfmazgius.
Skydliaukės hipofunkcijai (hipotireozei) būdinga fizinio ir psichinio pajėgumo sumažėjimas, nuovargis, lėtumas, padidėjęs jautrumas šalčiui, hipotermija, odos sausėjimas, pleiskanojimas, galimas kūno masės didėjimas, pabrinkimai, sausi, lūžinėjantys nagai, padidintas plaukų slinkimas, vidurių užkietėjimas, balso pokyčiai – tampa grubus, užkimęs; duslūs širdies tonai, retas širdies ritmas, lytinės funkcijos sutrikimas ir pan.
- Kuo pavojingi skydliaukės sutrikimai?
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai sutrikdo visų žmogaus organizmo sistemų darnų darbą. Šie sutrikimai ne tik blogina žmogaus gyvenimo kokybę, trikdo jo kasdienę veiklą bei darbingumą, bet ir gali lemti mirtinas išeitis (pvz. esant širdies ritmo sutrikimams). Be to, sergant skydliaukės autoimuninėmis ligomis yra didesnė rizika sirgti ir kitomis autoimuninėmis ligomis, ypač specifinėmis tam tikriems organams:
Vitamino B12 stoka, sukeliančia perniciozinę anemiją (mažakraujystę) – antikūnai prieš parietalines skrandžio ląsteles ir vidinį faktorių;
Adisono liga – antikūnai prieš antinksčių žievės ląsteles;
Pirmine hipoparatiroze – prieskydinių liaukų funkcijos nepakankamumas.
- Kaip žmogus turėtų rūpintis savimi, kad išvengtų skydliaukės sutrikimų?
- Siekdami išvengti skydliaukės ligų turėtume vengti (kiek tai įmanoma) stresinių situacijų, jonizuojamosios spinduliuotės poveikio, mitybos racione turėtų būti pakankamai jodo.
Kokio amžiaus žmonėms dažniausiai pasireiškia minėti sutrikimai, ar skydliaukės ligos vienodai būdingos tiek vyrams, tiek moterims?
Skydliaukės ligomis gali sirgti įvairaus amžiaus vyrai ir moterys.
Tiesa, skydliaukės mazgai dažniau nustatomi vyresnio amžiaus asmenims, moterims, asmenims gyvenantiems jodo deficito regionuose ar patyrusiems jonizuojamosios spinduliuotės poveikį. Skydliaukės hiperfunkcija (tirotoksikoze) dažniau serga moterys nei vyrai 5:1. Bendroje populiacijoje tirotoksikozės dažnis yra 1,3 proc., tarp vyresnio amžiaus moterų – 4-5 proc. Lėtinis autoimuninis tiroiditas dažniausiai diagnozuojamas 30-50 metų amžiaus asmenims, moterų/ vyrų santykis 8-9:1.
- Kas kiek laiko rekomenduojama tirtis skydliaukę? Kaip vyksta šis tyrimas?
- Net ir nejaučiant jokių simptomų rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti dėl galimų mazgų skydliaukėje žmonėms, kurių šeimoje yra turinčių skydliaukės problemų; moterims; vyresnio amžiaus asmenims; asmenims, gyvenantiems jodo trūkumo regionuose; patyrusiems radiacinę apšvitą. Nustačius skydliaukės patologiją kontrolė atliekama priklausomai nuo nustatytos ligos pobūdžio – esant mazgams skydliaukėje arlėtiniam tiroiditui – 1 k/metus; gydant tirotoksikozę – kas 2-3 mėnesius (gydymo kurso trukmė 1-2 metai), esant hipotirozei – kas 6 mėn. Paprastai atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai nustatant skydliaukės hormonų koncentraciją bei antikūnų kiekį, skydliaukės ultragarsinis tyrimas, esant reikalui skydliaukės scintigrafija ar mazgų citologinis ištyrimas.
- Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai?
- Yra trys pagrindiniai skydliaukės ligų gydymo metodai: medikamentinis, chirurginis bei gydymas radioaktyviu jodu.
- Kuomet operacija yra neišvengiama?
- Chirurginis gydymas taikomas įtarus vėžį, esant spaudimo reiškiniams iš skydliaukės pusės į kaklo organus (stemplę, trachėją) bei esant neefektyviam medikamentiniam hiperaktyvios skydliaukės gydymui, kuomet pabaigus gydymo kursą liga vėl atsinaujina.
- Kas vyksta žmogaus organizme, skydliaukės negydant?
- Esant negydomam skydliaukės funkcijos sutrikimui, visų organizmo sistemų darbas sutrinka, pakitimams progresuojant galima letali išeitis.
Ar įmanoma pačiam žmogui nusistatyti padidėjusią skydliaukę?
- Normali skydliaukė nėra matoma ar lengvai čiuopiama. Jei gūžys kakle pračiuopiamas – skydliaukės tūris paprastai būna padidėjęs apie du kartus. Jei gūžys matomas, skydliaukė padidėjusi maždaug tris kartus.
- Kaip keičiasi žmogaus gyvenimas netekus skydliaukės?
- Pašalinus skydliaukę operacijos metu, ar po gydymo radiojodu, skiriama pakaitinė hormonų terapija. Vaisto dozė koreguojama pagal organizmo poreikius kas 6 mėnesius ištiriant hormonų kiekį kraujyje.
