Cukrinis diabetas – civilizacijos liga, kai organizmas neįstengia priešintis nuolatiniam persivalgymui, mėgavimuisi riebiu, kaloringu maistu, vis mažėjančiam fiziniam aktyvumui, nutukimui ir nuolatiniam stresui. Tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga. Ją sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Dėl to sutrinka angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaita, pažeidžiami įvairūs organai ir audiniai.
Plitimas nesustabdomas
Diabetas pasaulyje plinta sparčiai. 1985 m. juo sirgo 30 mln. žmonių, tuo tarpu šiandien nuo šios ligos kenčia apie 194 mln. planetos gyventojų. Nors diabetas yra lėtinė neinfekcinė liga, jos plitimo sustabdyti nepavyksta. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius padvigubės. Naujausiais Europos ir Amerikos statistikos duomenimis, dabar cukriniu diabetu serga kas ketvirtas vyresnis kaip 65 metų gyventojas. Kas antras jų turi gliukozės tolerancijos sutrikimų, kurie signalizuoja apie diabeto pradžią.
Ligos požymiai
Pirmojo tipo diabetas atsiranda dėl imuninės sistemos atakos prieš kasos insuliną gaminančias ląsteles. Kraujyje gana sparčiai daugėja gliukozės, dėl to netenkama skysčių, elektrolitų, ligonis gausiai šlapinasi, jaučia troškulį. Nors apetitas būna padidėjęs, svoris krinta. Žmogaus būklė ima blogėti, gali aptemti sąmonė ar net ištikti diabetinė koma. Daug dažnesnis yra antrojo tipo cukrinis diabetas. Ši ligos forma yra klastinga, nes ligos pradžia būna neaiški. Kai atsiranda pirmieji simptomai - noras daug gerti, daugiau šlapintis, polinkis sirgti odos infekcijomis ir kiti požymiai - liga jau būna toli pažengusi. Todėl labai svarbu pas šeimos gydytoją ar endokrinologą profilaktiškai tikrintis, ar nesergama antrojo tipo cukriniu diabetu.
Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbanavičius:
Daržovės ir vaisiai - plati sąvoka. Sergant I tipo diabetu tenka atsižvelgti į angliavandenių kiekius. Daržovėse jų yra mažiau, todėl jos yra rekomenduojamos, o vaisiai dažniausiai ribojami. Vis dėlto svarbu ir vaisių kiekis. Kalorijų prasme, tai greitai pasisavinamas maistas, todėl greitai gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje. Vaisius patariama vartoti geriau kaip užkandžius.
Vaisiai kaip maisto produktas turi mineralų, naudingų vitaminų, bet reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Daug reikšmės turi porcijos dydis. Rekomenduojama per parą suvartoti 2-4 porcijas vaisių, kai vieną porciją sudaro apie 60 kilokalorijų. Tiek kalorijų yra viename obuolyje, viename apelsine, 2 slyvose, 2 kiviuose, pusėje greipfruto, 12 vynuogių arba 2 abrikosuose. Reiktų įsidėmėti, kad geriau rinktis vaisius, negu jų sultis. Nes sultys pasisavinamos greičiau negu paprasti vaisiai.
Sergant I tipo diabetu, mitybos laikas taip pat yra labai svarbus. Mityba dažnai išdėstoma tam tikrai laiko tarpais - pusryčiai, pietūs, vakarienė. Pageidautina, kad valgoma būtų panašiu laiku. Užkandžiai dažniausiai būna tarp pagrindinių valgymų. Jeigu žmogaus gyvenimo būdas aktyvus, jis pavalgo, susišvirkščia insuliną ir tam, kad išvengtų gliukozės nukrypimų, vartoja užkandžius. Būtent jie padeda palaikyti gliukozę tinkamo lygmenio. Aišku, visada svarbiausia – saikas.
Svarbu:
GI - tai palyginamasis dydis, nusakantis kiek vienas ar kitas maistas kelia cukrų, lyginant su gryna gliukoze, kurios GI 100.
Mažiausiu glikeminiu indeksu pasižymi lietuviški vaisiai: vyšnios (22), obuoliai (30-40), kriaušės (38), slyvos (39), taip pat mažiau saldūs citrusiniai (greipfrutai (25), apelsinai (44)), persikai (42). Uogų (braškių, mėlynių, aviečių) GI yra apie 32.
Žali, mažiau saldūs obuoliai turi mažesnį GI nei saldūs, pernokę. <55 yra laikomas žemu indeksu, tad šie produktai yra tinkami. Bananai yra 50-60, taigi, ant ribos, ananasai (66) – dar aukščiau. Aukščiausio glikemiškumo yra arbūzai (74), džiovinti vaisiai (70-75), juos reikėtų vartot labai saikingai.
Susilaikyti reikėtų nuo konservuotų, sirupe esančių vaisių, vaisių sulčių ir džemų – šių glikemiškumas yra itin aukštas tiek dėl skysto, pridėtinio cukraus, tiek dėl skaidulinių medžiagų nebuvimo.
